Komercinio banko AB „Swedbank“ (toliau – Swedbankas) klientai, kurie 2010-2013 metais ėmė būsto paskolas litais ir kuriems buvo taikoma vadinamoji „PRIME“ kainodara, nuo 2015 metų, Lietuvai įsivedus eurą, turės mokėti didesnes būsto palūkanas. Skaityti toliau
Tekstai
Antroji pensijų pakopa – ar sumažėjo galvosūkių?
Nepaisant daugybės pateiktų faktų ir argumentų, grįstų pensijų ekonomikos ir finansų valdymo principais, Seimas paliko galioti dar praėjusios kadencijos priimtus sprendimus dėl antrosios pensijų sistemos pakopos. Viena vertus, taip lyg ir pademonstruotas sprendimų tęstinumas. Kita vertus, praleista proga nuodugniai įvertinti šią pakopą, išspręsti esmines jos problemas ir priimti kompleksinius sprendimus dėl visos pensijų sistemos ateities. Skaityti toliau
Kam verta dalyvauti antrojoje pensijų sistemos pakopoje?
Apie antrąją pensijų sistemos pakopą ir su ja susijusius ekonominius bei rizikos aspektus rašiau maždaug prieš tris mėnesius. Kadangi apsisprendimo dėl dalyvavimo joje terminas pratęstas iki lapkričio 30 d., bandysiu pateikti konkretesnes rekomendacijas galimiems šios pakopos dalyviams.
Kiek dar leisime komerciniams bankams šantažuoti valstybę?
Per pastaruosius penkerius metus valstybės kapitalo įmonė „Būsto paskolų draudimas“ komerciniams bankams jau išmokėjo apie 300 mln. litų draudimo išmokų, nors to neprivalėjo daryti. Bankai grasino, kad jeigu išmokos nebus mokamos, būsto neteks tūkstančiai šeimų, o jie patys nebeskolins nei kitoms valstybės įmonėms, nei savivaldybėms.
Antroji pensijų sistemos pakopa Lietuvoje – ką renkamės?
Liko du mėnesiai, per kuriuos antrosios pensijų sistemos pakopos (pensijų fondų) dalyviai turėtų apsispręsti, ką toliau daryti. Remiantis praėjusios Seimo kadencijos priimtais įstatymų pakeitimais, galima rinktis vieną iš trijų alternatyvų – 1) likti šioje sistemoje su įstatyme numatytomis Sodros įmokomis į pensijų fondą; 2) likti joje ir dar papildomai mokėti procentą (nuo 2016m. – 2 proc.) savo darbo užmokesčio bei gauti papildomą valstybės subsidiją; ar 3) grįžti į „Sodrą“.
Antrąją pakopą reikia ne nacionalizuoti, o privatizuoti
Kai koks nors pensijų fondo atstovas apkaltina mane siekiu nacionalizuoti antrosios pakopos fondus, aš suprantu, koks yra jo tikslas. Taip kuriamas tendencingas įspūdis, kad valdžia nori atimti iš žmonių jų sukauptus fonduose pinigus. Tuomet bet kokie kiti mano arba kolegų Raimondo Kuodžio ar Romo Lazutkos dėstomi faktai, argumentai ar siūlymai – nebesvarbūs, nes visi jie vertinami emociniame nacionalizavimo šmėklos kontekste.
Pasaulinės krizės mitai ir realybė
Maždaug prieš penkerius metus kilę neramumai pasaulio finansų rinkose ir ekonomikoje tai aprimsta, tai vėl sustiprėja. Šiuo metu baiminamasi dar vienos krizės bangos, nors valdžia mus įtikinėja, kad esame kaip niekada gerai jai pasirengę. Netyla diskusijos, kada visos šios bangos nurims ir pasaulis vėl galės džiaugtis nuolatiniu ekonomikos augimu.
Ekonomika toliau auga, tik ar ilgam?
Balandžio pabaigoje paskelbta, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalies BVP augo beveik 4 procentais. Tai – kiek daugiau nei tikėjosi dauguma ekonomistų ir analitikų. Kai kurie jų, ypač atstovaujantys Skandinavijos šalių bankams teigia, kad toks augimas – subalansuotas ir patvarus. Ar tikrai? Skaityti toliau
Ar dar esame nepriklausomi?
Šiandien, nurimus šventiniam šurmuliui, verta paklausti savęs ar per dvidešimt dvejus metus, praėjusius po nepriklausomybės atstatymo, jos Lietuvoje padaugėjo. O gal sumažėjo? Turiu omenyje ne mūsų trispalvę, himną, kalbą, narystę ES, nors ir tai, be abejo, labai svarbu. Svarstau apie finansinę Lietuvos nepriklausomybę. Skaityti toliau
Ar Graikija išgelbėta nuo bankroto?
Kaip ir buvo tikėtasi, praėjusią savaitę ES institucijos ir kiti tarptautiniai donorai nusprendė skirti Graikijai antrąją dalį finansinės pagalbos. Šį kartą dar daugiau – 130 milijardų eurų. Tai – milžiniška suma, kuri viršija 50 proc. Graikijos metinio BVP.