Prieš savaitę Šveicarijos kurorte baigėsi kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas, kuriame politikos ir verslo lyderiai vėl dalijosi mintimis apie ekonomikos būklę ir jos perspektyvas. Daug optimizmo ir pažadų įveikti globalias problemas iš šio renginio šį kartą nesiliejo. Vyravo santūrios ir net kiek niūrokos nuotaikos, tačiau jos labiau atspindi realybę, nei perdėtas optimizmas. Skaityti toliau →

Nuo banko “Snoras” veiklos sustabdymo praėjo pustrečio mėnesio, tačiau kuo toliau, tuo įdomesnė ir skandalingesnė darosi šio banko uždarymo istorija. Per vieną savaitę laikinasis banko administratorius nustatė,  kad jame trūksta beveik trijų su puse milijardų litų vertės turto. Po to kitas tos pačios įmonės administratorius gana greitai atrado dingusio turto už du milijardus litų (naudojamasi finansų pasaulyje puikiai žinomu principu “kuo daugiau nurašysime, tuo daugiau paskui surasime”?).  Administratoriams ir jų talkininkams ir už vieną, ir už kitą darbą sumokami neįtikėtino dydžio honorarai. Lietuvos banko vadovai viešai teikia  prieštaringus,  neįtikinamus ir save bei visą bankų sistemą diskredituojančius aiškinimus apie “Snorą”. Maža to, pasirodo informacija, kad Seimo pirmininkės sūnaus valdomai įmonei galimai buvo leista atlikti neleistinas operacijas jau sustabdžius banko veiklą ir taip apvogti kitus banko kreditorius bei akcininkus – mus visus. Skaityti toliau →

Vyriausybė pagaliau suprato, kad prieš du mėnesius Seimui teiktas kitų metų biudžeto projektas ir jį grindžiančios ekonominės prognozės buvo nerealistiškos. Nors daug kas Lietuvoje jau tuomet sakė, kad prognozuojami ekonomikos rodikliai ir su jais susietas biudžeto pajamų planas – pernelyg optimistiniai. Skaityti toliau →

Sprendžiant iš ką tik Seimui pateikto kitų metų biudžeto pajamų planų,  Vyriausybė nestokoja optimizmo ir pasitikėjimo. Daromos prielaidos, kad šalies ekonomika ir toliau sėkmingai augs, o vidutinis darbo užmokestis didės beveik dvigubai sparčiau, nei šiemet. Todėl planuojama, kad kitais metais, lyginant su šiais, pajamos į „Sodros“ biudžetą išaugs 7 proc., o  į nacionalinį – beveik 10 proc. Skaityti toliau →

Jau kelias savaites šalyje spėliojama, ar kils antroji visuotinės krizės banga ir kaip ji gali paveikti Lietuvą. Premjeras A.Kubilius tikina, kad šį kartą mes gerai pasirengę globalioms finansų negandoms, o vieno iš švedų bankų ekonomistas N.Mačiulis teigia, kad dabar svarbiausia – lūkesčiai. Žodžiu, jei tik neklausysime blogų naujienų iš JAV ir kitų šalių bei nemažinsime vartojimo, dar vieno ekonomikos nuosmukio Lietuvoje išvengsime. Visa tai panašu į ekonomikos užkalbėjimus ir turi mažai ką bendro su realybe. Nei mes geriau pasirengę, nei vieni lūkesčiai lemia ekonominius procesus. Taigi, kas vyksta pasaulyje ir kaip tai atsilieps Lietuvai? Skaityti toliau →

Norint įsivesti eurą, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei žymiai rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.

Kita vertus, euro zoną jau daugiau kaip metai krečia Graikijos skolos krizė, kuri gali priversti šią valstybę atsisakyti  bendros valiutos, o tai reikštų euro eksperimento laidotuves. Norint pratęsti šį keistą ekonominį – politinį projektą, valstybės narės turi “susimesti” ir padėti Graikijai bei kai kurioms kitoms valstybėms.

Skaityti toliau →

BVP per metus augo 7,5 proc., smarkiai didėjo atlyginimai biudžetiniams darbuotojams ir socialinės išmokos. Klestėjo statybų verslas, nes bankų paskolų portfelis per metus padidėjo 38 procentais. Biudžeto deficitas – 4 proc., valstybės skola – 22 proc. , užsienio prekybos deficitas – 16 proc. BVP, infliacija – 10 procentų. Šie skaičiai – labai panašūs į Lietuvos ekonomikos rodiklius ir tendencijas 2007 m. ir 2008 m. pirmoje pusėje. Tačiau tai – ne Lietuvos, o praėjusių metų Baltarusijos makroekonominiai rodikliai. Skaityti toliau →

Kaip kandidatas į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko postą (toliau – kandidatas) vertina LB veiklos rezultatus siekiant pagrindinio tikslo – kainų stabilumo užtikrinimo, ypač turint galvoje platesnį infliacijos apibrėžimą, apimantį pinigų ir kredito kiekio plėtrą bei nekilnojamojo turto kainų kitimą 2004–2010 m.? Skaityti toliau →

Finansų ministerija paskelbė pirmųjų dviejų mėnesių valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo rezultatus. Jie – visai geri, nes pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 14 procentų. Šiek tiek – apie 50 mln. litų – trūksta iki pajamų plano vykdymo, tačiau tai nėra didelis atsilikimas. Pajamų augimas, siekiant užsibrėžto plano įvykdymo, turėtų būti apie 16 proc., tačiau juk ir 14 proc. – labai geras rezultatas! Skaityti toliau →

Įvadas

JAV ir Europą vis dar purto didžiausia per pastaruosius 80 metų finansų ir ekonominė krizė, kurią sukėlė menkai prižiūrima ir ydingomis paskatomis bei labai rizikingais verslo modeliais grįsta finansų sistema. Bankai ir kiti finansų tarpininkai įvairiais būdais ir priemonėmis, siekdami kuo didesnių ir greitesnių pelnų, pastaruosius keliolika metų skatino privataus sektoriaus įsiskolinimą, taip sukeldami nekilnojamojo turto, vartojimo ir lūkesčių burbulus. Centriniai bankai ir vyriausybės daugelyje išsivysčiusių šalių taip pat prisidėjo prie šio ydingo proceso. Visi šie burbulai su trenksmu sprogo ir dėl to kilo ši krizė. Skaityti toliau →