Finansų ministerija paskelbė pirmųjų dviejų mėnesių valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo rezultatus. Jie – visai geri, nes pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 14 procentų. Šiek tiek – apie 50 mln. litų – trūksta iki pajamų plano vykdymo, tačiau tai nėra didelis atsilikimas. Pajamų augimas, siekiant užsibrėžto plano įvykdymo, turėtų būti apie 16 proc., tačiau juk ir 14 proc. – labai geras rezultatas!
Galbūt Vyriausybei vis dėlto pavyks įgyvendinti ambicingus šių metų planus ir surinkti į biudžetą 2,5 mlrd. litų daugiau negu pernai? Tuo labiau, kad premjeras visiems mums paskelbė, jog prasidėjo spartus ekonomikos augimas, ir net kyla pavojus, kad vėl, kaip ir prieš kelerius metus, nepavyks sutramdyti išlaidautojų.
Tačiau šių metų sausio mėnesį biudžeto pajamų planas buvo viršytas 50 mln. litų, o pajamų augimas, palyginti su 2010 metais, siekė net 27 procentus. Kodėl dviejų mėnesių rezultatai gerokai suprastėjo, palyginti su sausio skaičiais? Gal kas nors atsitiko vasarį?
Šito Finansų ministerija savo pranešime neskelbia. Kodėl? Tuo labiau, kad prieš metus žiniasklaidai buvo paskelbti būtent vasario mėnesio duomenys. Skiriasi ir pranešimų žiniasklaidai pavadinimai. Pernai – „Vasario mėnesio valstybės biudžeto pajamos“, šiemet – „Valstybės biudžeto pajamos“. Kas čia – dar vienas duomenų skelbimo standartų pakeitimas? O gal koks nors naujas finansinis detektyvas?
Bandome apskaičiuoti ir pagelbėti Finansų ministerijai. Juk ne taip sudėtinga iš dviejų pirmųjų šių metų mėnesių skaičių atimti sausio, ir gausime vasario duomenis. O šie rezultatai netikėti – vasario mėnesį, palyginti su pernykščiu vasariu, valstybės biudžeto pajamos sumažėjo dviem procentais! Labiausiai sumenko pajamos iš PVM – net 8 procentais. Tuo tarpu sausio mėnesį jos augo net 26 procentais. Šių metų vasarį pajamos iš PVM pajamos – du kartus mažesnės nei sausį!
Vasario mėnesį paprastai surenkama mažiau PVM nei sausį, nes pirmąjį metų mėnesį biudžetas gauna PVM pajamas iš gruodžio mėnesio mažmeninių pardavimų, kurie dėl kalėdinės prekybos paprastai būna didžiausi per visus metus. Tačiau praėjusių metų vasarį, palyginti su sausiu, šis sumažėjimas buvo 32 procentais., o šiemet – net 50 procentų!
Gali būti, kad tokį didelį PVM įplaukų šuolį sausio mėnesį ir nuosmukį vasarį iš dalies lėmė nuo šių metų sausio padidintas akcizas kai kuriems tabako gaminiams ir dyzeliniam kurui (ar žinojote, kad PVM mokate ir nuo akcizo?).
Tai galėjo paskatinti gyventojus įsigyti daugiau šių prekių gruodį ir dėl to galėjo ūgtelėti biudžetinės PVM pajamos sausį. Be to, finansų ministrė minėjo, kad šių metų vasarį buvo grąžinta santykinai daug PVM permokų verslui ir ilgainiui šie mokesčių srautai turėtų išsilyginti.
Taip gali būti. O kaip sekėsi vasarį rinkti kitus mokesčius? Akcizo pajamos, palyginti su praėjusiais metais, dėl jau minėtų priežasčių sausį didėjo dar daugiau nei PVM – net 43 procentais, tačiau vasarį šis augimas smuko net keturiolika kartų – iki 3 procentų.
Turint galvoje, kad kai kurioms prekėms buvo padidinti akcizo mokesčiai, tai – labai menkas rezultatas, nebent gyventojai sukaupė labai daug dyzelino ir cigarečių atsargų gruodį. O kur tos ilgai lauktos pajamos iš kovos su kontrabanda? Bus vėliau? Gali būti.
Dar vienas svarbus mokesčio į biudžetą šaltinis ir ekonomikos atsigavimo rodiklis – gyventojų pajamų mokestis.
Pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernykščiu sausiu, šios pajamos padidėjo 7 procentais. Visai geras rezultatas. Gal po truputį mažėja nedarbas, gal kai kam didėja atlyginimai? Tačiau vasarį, palyginti su praėjusiais metais, ir šio mokesčio pajamų prieaugis smuktelėjo iki 3 procentų. Ne tiek daug, tačiau vis tiek nieko paguodžiančio.
Gal dėl tokių prastų vasario mėnesio biudžeto pajamų rezultatų Finansų ministerija šiemet ir skelbia tik dviejų mėnesių skaičius, tuo pačiu pakeisdama ir pranešimo žiniasklaidai pavadinimą? Nes juk paskelbus tai, kaip sekėsi valstybės biudžetui vasarį, tai visiškai nederėtų su premjero teiginiais apie sparčiai atsigaunančią ekonomiką ir kylančias išlaidavimo grėsmes bei pagundas.
Kai kurie ekonomikos sektoriai iš tikro atsigauna, tačiau ir čia premjeras ir ministrai dažniausiai sako tik pusę tiesos. Pavyzdžiui, dažnai girdime apie įspūdingą eksporto augimą. Taip, pernai eksportas išaugo net 33 procentais. Tačiau ar dažnai iš premjero aplinkos girdėjome, kad pusė šio augimo sudarė eksporto kainų didėjimas, o prekių užsienio prekybos deficitas (skirtumas tarp eksporto ir importo), palyginti su 2009 metais, pašoko net 46 procentais?
Šių metų sausį prekių eksporto augimas dar įspūdingesnis – 60 procentų. Tačiau užsienio prekybos deficitas vis tiek augo daugiau – 65 procentais. Gerai, kad transporto ir kitų paslaugų eksportas viršija importą ir mažina bendrąjį užsienio prekybos deficitą.
Atrodo, kad pagaliau dėl įsibėgėjusių viešųjų pastatų renovavimo darbų šiek tiek atsigauna statybų sektorius, tačiau tai vyksta tik ES paramos lėšų dėka.
Pastaraisiais mėnesiais ūgtelėjo ir mažmeniniai pardavimai, tačiau jie vis dar žemesni nei 2005 metais, o svarbiausių prekių kainos auga ne lėčiau nei reali jų apyvarta. Biudžetas dėl to trumpam gal šiek tiek ir laimi (turėtų didėti PVM pajamos), tačiau didžioji dalis gyventojų – tikrai ne.
Apie galimą tolesnį kuro, dujų ir šildymo kainų didėjimą ir taip daug kalbama ir rašoma. Tikiuosi, premjeras ir jo patarėjai supranta, kuo tai gresia gyventojų perkamajai galiai, jų nuotaikoms ir visai ekonomikai.
Taigi, Lietuva, kaip ir anksčiau, gyvena ir, matyt, artimiausius kelis metus gyvens dvigubo – biudžeto ir užsienio prekybos – deficito sąlygomis. Ir tai nieko gero apie mūsų ekonomikos būklę neliudija. Vien jau todėl, kad ir toliau teks nemažai ir gana brangiai skolintis ir, matyt, nepavyks išvengti mokesčių naštos didėjimo.
Didžioji dalis šalies ekonomikos ir visi valdžios biudžetai, kaip ir anksčiau, negrimzta gilyn, o plūduriuoja vandens paviršiuje tik pasiskolintų ir dovanotų milijardų dėka. Ir tai tikrai nėra joks pasiekimas. Tai – gilių ir sudėtingų šalies ekonominių problemų atspindys.
Suprantu, kad A.Kubiliui ir jo ministrams visa tai pripažinti sunku – jie nori matyti kuo daugiau gerų naujienų ir puoselėti teigiamus visuomenės lūkesčius. Tačiau gerų naujienų tikrai nėra tiek daug, kad būtų galima kalbėti apie sparčiai atsigaunančią ekonomiką ir dėl to kylančius pavojus išlaidauti.
Atvirkščiai – jeigu ir kovą biudžeto pajamų surinkimo tendencijos bus panašios kaip ir vasarį, jau balandžio ar gegužės mėnesį valdančioji koalicija Seime sulauks finansų ministrės su naujais išlaidų mažinimo planais. Nebent ateis ilgai lauktas pavasaris, nutirps sniegas ir iš šešėlio į biudžetą linksmai čiurlendami ims tekėti pinigų upeliai.
Gali būti ir taip. O jeigu ne?