2012 m. biudžeto projektas – atsakingas valstybės finansų planavimas, ar noras išgyventi iki rinkimų?

Sprendžiant iš ką tik Seimui pateikto kitų metų biudžeto pajamų planų,  Vyriausybė nestokoja optimizmo ir pasitikėjimo. Daromos prielaidos, kad šalies ekonomika ir toliau sėkmingai augs, o vidutinis darbo užmokestis didės beveik dvigubai sparčiau, nei šiemet. Todėl planuojama, kad kitais metais, lyginant su šiais, pajamos į „Sodros“ biudžetą išaugs 7 proc., o  į nacionalinį – beveik 10 proc.

Tačiau daugelis pasaulio ekonomistų bei Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, kurie neseniai lankėsi Lietuvoje mano kitaip. Pasak jų, Europos Sąjungos šalių ekonomikos plėtra lėtės, vartotojų ir pramonės įmonių lūkesčiai ten jau dabar blogėja. Todėl mažės Lietuvos įmonių eksporto galimybės ir jų investicijos šalies viduje.

Taigi, vargu ar tokiam Vyriausybės optimizmui yra pagrindo. Atrodo, ir pati Vyriausybė supranta, kad situacija aplinkinėse rinkose gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką – tai rašome biudžeto įstatymo projekto preambulėje. Todėl keistai atrodo toks „rožinis“ biudžeto pajamų planas.

Tiesa, galbūt Vyriausybė tikisi, kad maisto ir kitų prekių ir paslaugų kainos sparčiai augs ir kitais metais? Tai padėjo šiemet surinkti į biudžetą daugiau pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, negu buvo planuota. Spartaus šio mokesčio pajamų augimo tikimasi ir kitais metais, tačiau argi tai nevyksta pensininkų ir kitų skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita?

Tai, kad senatvės pensijos atstatomos į 2009 m. buvusį lygį, pagrįsta ir suprantama. Pensininkai, ypatingai tie, kurie gauna vieną pensiją ir nebeturi galimybių susirasti darbo Lietuvoje ar užsienyje, labiausiai nukentėjo. Maisto ir komunalinių paslaugų kainos per trejus metus smarkiai išaugo, o šių žmonių pajamos sumažėjo. Tačiau netgi atstačius pensijas į buvusį lygį, jų perkamoji galia bus apčiuopiamai mažesnė, nei 2009 – krizės „piko“ – metais.

Kita vertus, labai abejotina,  ar pagrįstas Vyriausybės siūlymas draudžiamąsias pajamas grąžinti į „iki krizės“ buvusį lygį, dėl ko daugiau negu 25 proc. išaugs minimalios ir maksimalios motinystės išmokos.  Tai tikrai neatrodo finansiškai apdairu ir socialiai teisinga, nes pensijos vidutiniškai padidės viso labo 5 proc.

Todėl šis biudžeto projektas, nors ir jame ir numatytas mažesnis defiictas nie šiemet, nėra pakankamai subalansuotas socialinio teisingumo prasme. O jo pajamų dalyje nėra įvertintos ekonominės grėsmės šalyje ir už jos ribų. Kita vertus, ir šių metų biudžeto pajamų planas atrodė pernelyg optimistinis. Tačiau, žvelgiant į devynių mėnesių biudžeto pajamų skaičius, iki jo vykdymo trūksta nelabai daug. Tad susitelkime ir padėkime Vyriausybei įvykdyti kitų metų biudžetą. Neprotestuokime dėl augančių kainų, o vėl, kaip ir šiemet, solidariai mokėkime „infliacinius“ mokesčius.