Kas arčiau bankroto – krizę išgyvenanti Baltarusija ar atsigaunanti Lietuva?

BVP per metus augo 7,5 proc., smarkiai didėjo atlyginimai biudžetiniams darbuotojams ir socialinės išmokos. Klestėjo statybų verslas, nes bankų paskolų portfelis per metus padidėjo 38 procentais. Biudžeto deficitas – 4 proc., valstybės skola – 22 proc. , užsienio prekybos deficitas – 16 proc. BVP, infliacija – 10 procentų. Šie skaičiai – labai panašūs į Lietuvos ekonomikos rodiklius ir tendencijas 2007 m. ir 2008 m. pirmoje pusėje. Tačiau tai – ne Lietuvos, o praėjusių metų Baltarusijos makroekonominiai rodikliai.

Šis pernykštis Baltarusijos ekonomikos bumas ir besaikės pinigų dalybos vyko prieš rinkimus – panašiai kaip ir Lietuvoje prieš kelerius metus. Prieš rinkimus ir komandinėje, ir rinkos ekonomikoje (jeigu mūsiškę taip galėtume vadinti) politikai dažnai elgiasi vienodai – populistiškai ir neatsakingai. Didina atlyginimus ir išmokas rinkėjams, skatina paskolų portfelio plėtrą bei nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir taip leidžia ekonomikai perkaisti. Po to neretai tie patys rinkėjai turi kentėti dėl krizės – valdžios ekonominių pagirių.

Taip, dabar Baltarusijoje krizė. Parduotuvių lentynos iššluotos, užsienio valiutos taip pat beveik nenusipirksi, nors oficialus Baltarusijos rublio kursas sumažintas daugiau kaip 50 procentų. Chaosas? Iš pirmo žvilgsnio – taip. O pasiklausius kai kurių Lietuvos politikų, atrodo, kad ten griūva visa ekonomika ir ši šalis netrukus bankrutuos. Tačiau pažvelgus kiek giliau bei paskaičius Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitą apie Baltarusijos ekonomiką, paskelbtą š.m. kovą, susidaro kiek kitoks įspūdis.

Tai, ką Lietuva nuo 2009 metų bando padaryti didžiulio nedarbo ir sumažėjusių atlyginimų bei pensijų sąskaita (tai – vadinamoji „vidinė devalvacija“), Baltarusija siekia atlikti drastiškai devalvuodama savo valiutą. Ir ten, ir čia siekiama subalansuoti ekonomiką. Lietuvoje vis dar didelis nedarbas, mažėja bent dviejų trečdalių gyventojų perkamoji galia, iš šalies kasmet emigruoja dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus piliečių.

Kiek truks chaosas Baltarusijoje – pamatysime.

Dar vienas skirtumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos – mes brangiai skolinamės tarptautinėse finansų rinkose ir krizę bandome įveikti patys. Tuo metu A.Lukašenka, atrodo, labiau įsiklauso į TVF rekomendacijas.

Dar 2008 metų pabaigoje, visuotinės krizės įkarštyje ir dalinio finansų rinkų paralyžiaus metu Baltarusija susitarė su TVF dėl paramos programos. Baltarusijai buvo suteikta pigi paskola, valdžia vienu mostu 20 proc. devalvavo vietos valiutą.

TVF vertinimu, paskelbtu šiais metais, ši programa iš esmės buvo sėkmingai įgyvendinta. Ir dabar, siekiant subalansuoti prieš rinkimus sujauktą ekonomiką, TVF Baltarusijos valdžiai, be kitų dalykų, rekomendavo liberalizuoti valiutos kurso režimą. Kol kas tai nepadaryta, tačiau valiutos devalvavimas – akivaizdus žingsnis šia kryptimi.

Kaip Lietuvos ekonomikai ir verslui atsilieps tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje? Mūsų įmonėms į šią šalį bus sunkiau eksportuoti prekes, nes jos pabrangs maždaug tiek, kiek nuvertėjo tenykštė valiuta.

Padidės paskatos legaliai ir nelegaliai į Lietuvą įsivežti baltarusiškų prekių ir degalų, kai jų vėl atsiras parduotuvėse ir degalinėse. O jų atsiras, nes ten gamyklos ir toliau dirba. Tai – nieko gero nežadantys dalykai Lietuvos ekonomikai ir vis dar skylėtam biudžetui.

Kita vertus, jeigu nebus įvestos kokios nors sankcijos Baltarusijos valstybinėms įmonėms, eksportuojančioms savo prekes per Lietuvos teritoriją, mūsų geležinkelininkai ir uosto krovos įmonės turės daugiau darbo, nes atpigus baltarusiškai produkcijai, jos paklausa kitose valstybėse turėtų išaugti.

Dar viena galimybė Lietuvos verslininkams – galimas valstybės turto privatizavimo procesas Baltarusijoje. Didesnis ekonomikos liberalizavimas – taip pat viena iš TVF rekomendacijų šios šalies valdžiai.

Matysime, ar ir ši TVF rekomendacija bus įgyvendinta. Tačiau kol kas susidaro paradoksalus vaizdas – diktatorius A.Lukašenka labiau atsižvelgia į TVF siūlymus, nei buvusi eurokomisarė D.Grybauskaitė ir dabartinė į Vakarus orientuota A.Kubiliaus Vyriausybė.

Pažiūrėsime, kam geriau seksis ateityje – Baltarusijai ar Lietuvai. Kol kas ten krizė, na, o kai kurie mūsų ekonomikos rodikliai lyg ir sparčiai gerėja – pirmąjį ketvirtį BVP augo beveik 7 proc. per metus, statybų apimtys padidėjo 16 proc., mažmeninė prekyba – 20 proc., prekių eksportas augo net 50 procentų. Tiesa, tiek pat padidėjo ir užsienio prekybos deficitas, o tai – prastas ženklas, rodantis, kad mūsų ekonomika nėra pakankamai konkurencinga ir subalansuota.

Ir nors Lietuvos BVP vėl auga kaip ant mielių, biudžeto deficitas pirmąjį š.m. ketvirtį vis dar siekė 6,5 proc. BVP. Tai – dar vienas įrodymas, kad mūsų ekonomika ir finansai, nepaisant dviejų „vidinės devalvacijos“ metų, lieka nesubalansuoti.

Na, o valdžios sektoriaus (t.y. – mūsų visų) skola – jau apie 40 proc. BVP. Skolos ir deficito rodikliai būtų dar didesni, jeigu ne sparčiai augančios kainos ir su jomis tampriai susijęs nominalusis BVP (apskaičiuojant minėtus rodiklius, vardiklyje naudojamas būtent nominalaus BVP dydis). Pirmąjį ketvirtį jis augo net 13,2 proc. – kone dvigubai sparčiau, negu realusis BVP.

Lietuvos skolos rodiklis – beveik dvigubai didesnis negu kaimyninėje Baltarusijoje. Be to, ten neprivatizuoto valstybinio turto yra vis dar nepalyginamai daugiau negu Lietuvoje. Todėl, matyt, kaimynams kol kas toliau iki bankroto negu mums. Neatsitiktinai Baltarusijos nėra labiausiai rizikingų (skaičiuojant pagal bankroto tikimybę) pasaulio valstybių dvidešimtuke, kuriame Lietuva užima „garbingą“ 14 vietą.

lrytas.lt