Per pastaruosius penkerius metus valstybės kapitalo įmonė „Būsto paskolų draudimas“ komerciniams bankams jau išmokėjo apie 300 mln. litų draudimo išmokų, nors to neprivalėjo daryti. Bankai grasino, kad jeigu išmokos nebus mokamos, būsto neteks tūkstančiai šeimų, o jie patys nebeskolins nei kitoms valstybės įmonėms, nei savivaldybėms.

Nors tokie bankų grasinimai amoralūs ir nepagrįsti, pinigai iš šios valstybės kapitalo įmonės ir toliau keliauja į privačių bankų sąskaitas. Kadangi pati įmonė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, o jos kapitalas ir kiti finansiniai rezervai išnaudoti, išmokos bankams jau seniai turėjo būti sustabdytos. Vietoj to, pasidavus bankų spaudimui, šiai įmonei jau ne vieną kartą buvo pervestos daugiamilijoninės sumos iš valstybės biudžeto, t.y., iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tikėtina, kad jų reikės ir ateityje ir visos jos iškeliaus į bankus.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo įsteigta dar 1998 metais ir užsiėmė rizikinga veikla. Tol, kol bankai intensyviai skolino ir gyventojams, ir verslui, o nekilnojamojo turto kainos dėl to augo kaip ant mielių, paskolas paėmę gyventojai džiaugėsi išaugusia turto verte, o įmonė – pelnu.

Tačiau 2008 metų pabaigoje, kai keli didieji Skandinavijos bankai radikaliai pakeitė skolinimo sąlygas ir apimtis, o nekilnojamojo turto kainos dėl to krito apie 40 proc., prasidėjo ir paskolas turinčių gyventojų, ir jas apdraudusios įmonės bėdos.

Jei būsto paskolą gavęs ir ją apdraudęs gyventojas nebegali vykdyti mokėjimų bankui, ją privalo grąžinti valstybinė draudimo įmonė. Ir jau kelis metus tai reiškia, kad mes visi. Tokių nemokių gyventojų skaičius nuolat augo ir iki šiol, kaip jau minėta, bankams viso išmokėta apie 300 mln. litų draudimo išmokų. Didžioji jų dalis – iš mūsų visų kišenių, mums to net nežinant.

Paradoksalu yra tai, kad patys bankai didžiąja dalimi yra finansiškai atsakingi ir dėl paskolas ėmusių bei jas apdraudusių gyventojų nemokumo, ir dėl šios valstybės kapitalo draudimo įmonės patiriamų problemų. Tačiau jokios, net menkiausios finansinės naštos dėl to prisiimti nenori. Visus nuostolius, susijusius su draustomis būsto paskolomis, pasak bankų, turi prisiimti valstybė ir visi net niekuo dėti jos piliečiai. Tai – neteisinga ir netoleruotina.

Bankams šių metų pradžioje buvo pasiūlyta prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios padėties ir padėti bent iš dalies sumažinti finansinę naštą mokesčių mokėtojams, kurią jie patiria dėl nuolatinių finansinių injekcijų į būsto paskolų draudimo įmonę. Tačiau jie kategoriškai atsisakė net svarstyti tokius siūlymus.

Kadangi čia išdėstytų argumentų bankai girdėti nenori, demagogiškai primeta mums savo versiją dėl krizės priežasčių, kuria nemažai kas jau įtikėjo, manau, kad būtina atlikti išsamų bankų įtakos kriziniams reiškiniams Lietuvoje įvertinimą.

Tokie tyrimai jau atlikti arba yra atliekami kai kuriose kitose valstybėse. Pradžia tokiam tyrimui padaryta ir Lietuvoje – 2010 metų pavasarį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vertino Lietuvos banko veiklą prižiūrint komercinių bankų skolinimą 2005-2008 metais ir suformulavo griežtas neigiamas išvadas. Be to, tų pačių metų vasarį Švedijos parlamente vyko klausymai ir diskusijos apie šios šalies komercinių bankų „nuodėmes“ Baltijos šalyse. Vertinimai taip pat griežti ir nepalankūs Lietuvoje veikiantiems Švedijos bankams.

Šis tyrimas padėtų gauti atsakymus į iki šiol oficialiai neatsakytus svarbiausius pastarųjų penkerių metų ekonominius klausimus – kodėl 2009-2010 metais BVP nuosmukis Lietuvoje buvo vienas didžiausių visame pasaulyje – daugiau nei 15 proc., kodėl statybų sektorius susitraukė bene labiausiai visoje ES – daugiau kaip 50 proc., kodėl šalyje atsirado 200 tūkstančių naujų bedarbių, kodėl įmonių bankrotų skaičius per vienerius metus išaugo net penkis kartus, kodėl iš Lietuvos emigravo dar apie 100 tūkstančių žmonių, kodėl biudžeto pajamos sumažėjo 25 proc.

Tikriausiai paaiškėtų ir tai, kodėl nemažai vietinių kredito institucijų po skandinaviškų bankų ekspansijos Lietuvoje susidūrė su sunkiai išsprendžiamomis problemomis.

Neturėdami objektyvių ir išsamių atsakymų į šiuos klausimus, o pasitenkindami vien tik miglotomis ir stambiųjų bankų palaikomomis ekonominio sunkmečio ar globalios krizės frazėmis bei aiškinimais, taip ir liksime nieko iš šios krizės nepasimokę ir nesupratę, kodėl ji taip skaudžiai smogė Lietuvai. O bankai ir toliau diktuos sąlygas valstybei, siurbs iš jos pinigus ir mokys mus visus, kaip reikia gyventi. Manau, kad šį bankų diktatą ir šantažą reikia užbaigti.

Ar ryšimės tam?