Balandžio pabaigoje paskelbta, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalies BVP augo beveik 4 procentais. Tai – kiek daugiau nei tikėjosi dauguma ekonomistų ir analitikų. Kai kurie jų, ypač atstovaujantys Skandinavijos šalių bankams teigia, kad toks augimas – subalansuotas ir patvarus. Ar tikrai?

Tai, kad šalies ekonomika tapo mažiau priklausoma nuo neatsakingo Skandinavijos bankų kreditavimo ir su tuo susijusio gaivališko nekilnojamojo turto kainų augimo, yra gerai. Tačiau tai, kad jau treji metai komercinė gyvenamoji ir biurų statybos rinka iš esmės merdi – nieko gero.

Didžioji dalis statybų Lietuvoje dabar finansuojama ES paramos lėšomis. Taigi, pati statybų rinka nėra subalansuota – ji tapo pernelyg priklausoma nuo šios paramos. Ši parama anksčiau ar vėliau išseks, o tai reiškia, kad sumažės ir šalies ekonomikos plėtra. Galbūt tikimasi, kad tuomet atsigaus bankų kreditavimas ar prasidės atominės jėgainės statybos, ir vėl viskas bus gerai?

Dažnai Vyriausybės vadovo ir kai kurių ekonomistų minima besitęsianti eksporto plėtra taip pat pateikiama vienpusiškai.

Viena vertus, eksporto skaičiai yra išreikšti dabartinėmis kainomis, o jos pastaruosius dvejus metus augo. Taigi, realioji (atmetus kainų didėjimo įtaką) eksporto plėtra iš tikrųjų yra mažesnė. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad importo apimtys auga kur kas smarkiau nei eksporto. O tai reiškia, kad ir užsienio prekybos balansas – skirtumas tarp eksporto pajamų ir išlaidų importui – didėja sparčiau nei pats eksportas.

Tai tikrai nėra subalansuotos ekonomikos požymis. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius užsienio prekybos (prekių) deficitas sudarė 2,7 mlrd. Lt ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik 24 procentais.  Palyginti su pirmuoju 2009 metų ketvirčiu, šis deficitas padidėjo net 2,7 karto!

Tai – neigiamos ekonomikos tendencijos. Dar ryškesnės jos buvo 2005-2008 metais, žinome prie ko tai atvedė. Nors tai atrodo paradoksalu, tačiau  2009-ųjų – krizės piko – metais užsienio prekyba buvo labiau subalansuota, negu dabar! Taigi, girtis augančiomis pajamomis, kuomet išlaidos didėja dar sparčiau, mažų mažiausia – neprotinga.

Šalies ekonomikos nesubalansuotumą ir plėtros nepatvarumą rodo ir nuolatinis valdžios sektoriaus finansų deficitas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jis sudarė net 1,5 mlrd. litų. Tai – maždaug pusė viso planuojamo šių metų deficito ir beveik tiek pat, kiek ir tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šalies ekonomikos nesubalansuotumą ir plėtros nepatvarumą rodo ir nuolatinis valdžios sektoriaus finansų deficitas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jis sudarė net 1,5 mlrd. litų.

Ir nors valstybės skolos rodiklis metų pabaigoje gal labai smarkiai ir nepablogės, palyginti su tuo, koks jis buvo praėjusių metų pabaigoje, tai didžiąja dalimi bus dėl to, kad BVP, skaičiuojant dabartinėmis kainomis (nominalusis BVP), tikriausiai augs greičiau, nei realusis BVP – kaip ir eksportas.

Praėjusį ketvirtį, palyginti su buvusiu prieš metus, nominalusis BVP paaugo net 8,6 procento. Tai reiškia, kad kainos augo dvigubai sparčiau nei pati ekonomika. Vyriausybė tyliai džiaugiasi, nes dėl to didėja pajamos į biudžetą (augant kainoms mokame ir didesnį PVM) ir gerėja valstybės finansų rodikliai. Mat juos apskaičiuojant, vardiklyje naudojamas būtent nominalusis BVP. Kuo jis didesnis, tuo mažesni ir geresni atrodo valstybės skolos ir deficito rodikliai.

Pernai Lietuvos nominalusis BVP augo net 11,5 procento. Ar girdėjote apie tai? Valstybės skolos rodiklis praėjusių metų pabaigoje buvo 38,5 proc. BVP, o valdžios sektoriaus deficitas – 5,5 proc. BVP. Jeigu minėtas BVP būtų neaugęs (būtų išlikęs  2010 metų lygio), skolos ir deficito rodikliai atrodytų gerokai prasčiau – atitinkamai 43 proc. ir 6,1 proc. BVP.

Tačiau kadangi taip gražiai didėjant BVP ir kainoms, didžiosios dalies gyventojų pajamos beveik neauga, tai reiškia jų mažesnę perkamąją galią. Galbūt dėl to Vyriausybė ir nustojo girtis šiuo BVP rodikliu, nors anksčiau nevengė to daryti.

Kol BVP ir kainos augs sparčiau, negu mūsų pajamos, tol negalėsime sakyti, kad ekonomika auga subalansuotai ir patvariai.

Tiesa, Vyriausybės nariai gal ir gali pasidžiaugti tokiu BVP augimu. Mat jų atlyginimai nepalyginamai didesni negu didžiosios dalies šalies gyventojų. Kartu su BVP augančios maisto, šildymo bei degalų kainos jiems mažai terūpi.

Tačiau ar tai patvari, subalansuota ir atsakinga socialinė bei ekonominė valstybės politika? Vargu.