Tekstai

“Svarbus pokalbis”: Kietas Baltijos tigro nusileidimas: žvilgsnis iš šalies

    Tai, ką dabar išgyvena Lietuva ir kitos Baltijos valstybės, nėra išskirtinis reiškinys. Prieš  keliolika metų beveik lygiai tokią pat krizę  patyrė Švedija. Kodėl Švedijos bankai kartojo tas pačias klaidas Baltijos valstybėse – beatodairiškai skolino ir pūtė nekilnojamojo turto burbulą? Ar politikai ir bankus prižiūrinčios institucijos kada nors pasimokys ir užkirs kelią panašioms problemoms ateityje? Ar Baltijos valstybių valiutų devalvavimas padėtų įveikti krizę? Tai buvo priversta padaryti Švedija.
    Apie tai – pokalbis su populiarios knygos “Kietas nusileidimas” autoriumi Dagu Kirsebomu spalio 18d. Baltijos TV laidoje „Svarbus pokalbis“.  Laidos vedėjas – finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
    D.Kirsebomas studijavo verslą ir finansus Stokholmo universitete, dirbo Švedijos finansų sistemoje kuomet ten siautė krizė.  Jau dešimt valdo verslą Estijoje, gerai pažįsta šią šalį ir puikiai supranta ekonomikos nuosmukio Baltijos valstybėse priežastis bei padarinius.
    Kas vyko Švedijoje devintame dešimtmetyje? Ką  prisimenate apie to meto ekonomiką? Skaityti toliau

“Svarbus pokalbis”: Kas laukia dabartinių ir būsimųjų Lietuvos pensininkų?

Lietuvos valdžia šiemet jau pasiskolino beveik 10 milijardų litų, daugiau kaip trečdalį šios sumos išleis pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms, o skolą  su visomis palūkanomis užrašys visiems mokesčių mokėtojams. Tai – pragaištingas, į finansinę aklavietę vedantis kelias. Akivaizdu, kad pensijas ir kitas išmokas būtina mažinti. Tačiau kaip išgyvens šimtai tūkstančių pensininkų, kurie tegauna 700 ar 800 litų per mėnesį? Tuo labiau, kad būtiniausių paslaugų ir prekių – šildymo, elektros, maisto ir vaistų – kainos beveik nemažėja, o kai kurios net ir auga. Kas laukia būsimųjų Lietuvos pensininkų po 10 ar 20 metų? Ir ar būtina pertvarkyti pačią Sodros sistemą?

Apie visa tai – pokalbis su Seimo Socialinių  reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoju Artūru Melianu ir Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka spalio 11d. Baltijos TV laidoje “Svarbus pokalbis”. Laidos vedėjas – finansų analitikas S.Jakeliūnas

Ar Seimas yra pasirengęs priimti sudėtingus sprendimus dėl pensijų ir kitų išmokų mažinimo bei Sodros įmokų tarifo didinimo? Skaityti toliau

“Svarbus pokalbis”: Krizės Lietuvoje priežastys ir pamokos: ar ko nors išmokome?

Kodėl Lietuvos ekonomika, šuoliavusi kaip tigras, smigo žemyn ir niekaip negali atsitiesti? Kodėl kaimynai lenkai, augę nuosaikiau, atrodo, sugebės išvengti ekonomikos nuosmukio? Kodėl, Lietuva, tapusi ES nare ir sulaukusi dešimčių milijardų litų pigių paskolų bei didžiulės paramos, išgyvena vieną giliausių ekonominių krizių visame pasaulyje? Kas Lietuvoje buvo padaryta ne taip? Ir ar mokomės iš savo klaidų?

Pokalbis  su Ministru pirmininku A.Kubiliumi ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju A.Butkevičiumi spalio 4d. Baltijos TV laidoje “Svarbus pokalbis”.

Laidos vedėjas – finansų analitikas Stasys Jakeliūnas

Savo pasisakymuose neretai minite “ekonominius burbulus”. Kas yra tie ekonominiai burbulai, kas juos pūtė? Skaityti toliau

“Svarbus pokalbis”: Valstybės finansai: ar toliau grimsime į skolos liūną?

Centrinė Lietuvos valdžia kas mėnesį išleidžia maždaug  800 milijonų litų daugiau negu surenka mokesčių pajamų. Šį pajamų ir išlaidų  skirtumą – biudžeto deficitą – valdžia padengia skolindamasi. Per aštuonis šių metų mėnesius viso pasiskolinta daugiau kaip 6 milijardai litų – po 5000 litų naujos skolos kiekvienam šalies dirbančiajam. Iki metų pabaigos ketinama pasiskolinti dar daugiau kaip 3 milijardus litų. Kiek dar valstybė gali skolintis? Kuo tai gresia mums visiems? Ką su valstybės finansais – mūsų visų pinigais – planuojama daryti kitais metais?

Pokalbis su finansų ministre Ingrida Šimonyte rugsėjo 27d. Baltijos televizijos laidoje “Svarbus pokalbis”.  Laidos vedėjas – finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Ministre, kaip vertinate valstybės finansų būklę? Ar ji nekelia Jums nerimo? Skaityti toliau

Klausimai Lietuvos prezidentei

Ar prezidentė pritaria praėjusį rudenį tarptautinėje žiniasklaidoje paskelbtai Europos Komisijos (EK) nuomonei, kad Baltijos valstybės, įstojusios į Europos Sąjungą (ES), nesuvaldė skolinimo bumo bei infliacijos ir kad tai yra pagrindinė krizės šiose valstybėse priežastis? Skaityti toliau

Ar Lietuvos ekonomika jau pasiekė dugną?

Paskelbus didesnį nei dvidešimties procentų atrojo šių metų ketvirčio BVP nuosmukį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, atrodo, kad daugelis šalies ekonomistų ir politikų buvo šokiruoti. Net užsienio analitikai tikėjosi „viso labo“ 16-17 proc. BVP nuosmukio praėjusį ketvirtį. Ar Lietuvos ekonomika kris dar giliau? O gal, kaip tikisi prezidentė, trečiojo ketvirčio BVP nuosmukis jau nebus toks dramatiškas? Skaityti toliau

Ko vertos premjero kalbos apie biudžeto konsolidavimą?

Biudžeto konsolidavimas – keistas ir nelabai suprantamas terminas. Paprasčiau būtų sakyti, kad reikia mažinti biudžeto deficitą – skirtumą tarp pajamų  ir išlaidų.  

A.Kubiliaus teiginiai, kad centrinės valdžios biudžeto deficitas sumažintas – biudžetas konsoliduotas – septyniais miljardais litų, yra panašūs į pasakas ir netgi apgaulę.   Skaityti toliau

Kiek Lietuvai kainuos skolos burbulo sprogimas?

Dažnai girdime ir skaitome, kad Lietuvoje buvo susidaręs nekilnojamojo turto burbulas, kuris šiuo metu sprogsta. Su tokiu vertinimu beveik niekas nesiginčija. Kartais užsimenama, kad kartu su šiuo buvo susifomavę ir kiti ekonominiai burbulai – vartojimo, darbo užmokesčio, valdžios ir Sodros biudžetų. Matome, kad šiuo metu sparčiai bliūkšta ir šie ekonomikos bei viešųjų finansų segmentai. Tačiau kol kas vis dar nekalbama apie  svarbiausiojo – skolos burbulo susidarymą ir apie tai, kiek Lietuvai kanuos jo sprogimas.   Skaityti toliau

Finansinių zombių gimimas

“Finansiniais zombiais” kitose valstybėse vadinamos komercinės finansų institucijos, kurios yra iš esmės nemokios ir turėtų bankrutuoti, tačiau joms dėl įvairių sumetimų leidžiama toliau egzistuoti. Geriausiai žinoma tokių “zombių” gimtinė – Japonija. Ten po prieš daugiau kaip du dešimtmečius praūžusios finansų krizės liko daug leisgyvių bankų, kuriems valdžia dėl politinių sumetimų neleido bankrutuoti. Kadangi ilgą laiką buvo nepakankamai kapitalizuoti, jie negalėjo veiksmingai atlikti savo funkcijų ir prisidėjo prie to, kas po krizės Japonijoje vyko daugiau kaip dešimt metų – labai vangios ekonomikos plėtros ir didžiulio valžios sektoriaus skolos augimo. Skaityti toliau

Kada baigsis krizė?

Pastaruoju metu akivaizdžiai pasikeitė A.Kubiliaus ir jo vadovaujamos koalicijos partnerių ekonominė retorika. Pakeitę “krizės” sąvoką į ne tokią grėsmingą – “sunkmetis”, dabar jie jau nebegasdina valstybės bankrotu ir kitais “baubais”. Išgirdome netgi apie artėjančią krizės – sunkmečio pabaigą! Paminėta ir  pabaigos data – birželio  21-joji. Galbūt A.Kubilius pajuokavo? Tačiau tokį humorą suprastų nebent finansų makleriai ir bankininkai, o ne eiliniai piliečiai. Nes A.Kubilius kalbėjo apie CDS rinką (angl. Credit Default Swaps – išvestiniai finansų instrumentai, parodantys draudimo nuo nemokumo rizikos kainą). Skaityti toliau