“Finansiniais zombiais” kitose valstybėse vadinamos komercinės finansų institucijos, kurios yra iš esmės nemokios ir turėtų bankrutuoti, tačiau joms dėl įvairių sumetimų leidžiama toliau egzistuoti. Geriausiai žinoma tokių “zombių” gimtinė – Japonija. Ten po prieš daugiau kaip du dešimtmečius praūžusios finansų krizės liko daug leisgyvių bankų, kuriems valdžia dėl politinių sumetimų neleido bankrutuoti. Kadangi ilgą laiką buvo nepakankamai kapitalizuoti, jie negalėjo veiksmingai atlikti savo funkcijų ir prisidėjo prie to, kas po krizės Japonijoje vyko daugiau kaip dešimt metų – labai vangios ekonomikos plėtros ir didžiulio valžios sektoriaus skolos augimo.
Finansinių zombių įvairiose valstybėse atsiranda ir dabar, pasaulį sukrėtus didžiausiai pokario laikų finansų sistemos krizei. “Zombiai” dažniausiai kuriami manipuliuojant apskaitos principais ir taip nuslepiant tikrąją tokių institucijų finansinę būklę. Atrodo, kad finansinių zombių turėsime ir Lietuvoje.
Vienas jų jau gimė. Tai – jau anksčiau mano minėta valstybės (t.y., mūsų visų) kapitalo UAB “Būsto paskolų draudimas”. Ši bendrovė, įsteigta 1998 metais, vykdė labai panašią veiklą į kai kurių JAV institucijų, kurios prisidėjo prie “antrarūšių” būsto paskolų rinkos krizės. Kaip žinome, būtent problemos šioje rinkoje paskatino vis dar nesibaigiančią globalią finansų krizę.
Ne kartą esu viešai pareiškęs, kad ši UAB neturi ateities ir jai turėtų būti leista bankrutuoti. Netgi audito bendrovė, darydama šios draudimo įmonės 2008 metų finansinių ataskaitų auditą, pagaliau suprato padėties rimtumą ir savo išvadoje, paskelbtoje šių metų kovo 19d. išreiškė abejones dėl šios UAB galimybių toliau tęsti veiklą. Patiriami nuostoliai dėl nemokių būsto paskolas paėmusių klientų kurį laiką augo geometrine progresija ir jau šiais metais ši bendrovė turėjo prieiti liepto galą – bankrotą.
Šių metų pradžioje teigiau, kad šios bendrovės nuostoliai praėjusių metų paskutinį ketvirtį sieks apie 3,5 mil. litų, o pirmąjį šių metų ketvirtį bus dvigubai didesni. Pirmąjį skaičių numačiau teisingai, tačiau šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai apstulbino. Bet – tik iš pirmo žvilgsnio.
Kovo mėnesį įvyko stebuklas. Vietoje vidutiniškai per mėnesį apskaitomų 0,4 – 0,5 mil. litų pajamų, kovo mėn. apskaitoje pajamų pasirodė šešiasdešimt kartų daugiau – 27,4 mil. litų!
Pasirodo, būtent kovo mėnesį buvo pakeisti apskaitos principai ir didelė pajamų dalis buvo atkelta iš būsimųjų laikotarpių.* Kažkodėl apie tokius apskaitos principų pokyčius nė žodžiu neužsimenama bendrovės metinėje ataskaitoje, paskelbtoje gegužės mėn., nors pagal tarptautinę praktiką tai būtina padaryti.
Tokie radikalūs apskaitos pokyčiai paveikė netgi visos šalies draudimo rinkos statistiką. Anksčiau šios bendrovės rinkos dalis nesiekė ir pusės procento. Kovo mėnesį ji “išaugo” iki 26 proc.! Lietuvos negyvybės draudimo rinkos nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jeigu nebūtų šių “stebuklų”, siektų daugiau kaip 13 proc. Tuo tarpu dabar, dirbtinai “ūgtelėjus” minėtai bendrovei, jis tesudaro apie 5,5 proc. Štai kokią įtaką turi vienos bendrovės apskaitos principų kaita. Gal taip ir Lietuvos BVP galima būtų “pakelti”? Manau, kad daugelis politikų tam tikrai nepriešatarutų.
Tačiau netgi tokių triukų, siekiant “išgelbėti” šią varganą draudimo bendrovę buvo maža, kadangi išmokos bankams dėl nemokių klientų toliau augo. Didėjant nemokių paskolų gavėjų skaičiui, bankai vis dažniau ėmė teikti pranešimus su reikalavimais išmokėti apdraustus paskolų likučius. Šių metų pradžioje kas mėnesį tokios išmokos dar labiau išaugo ir vidutiniškai siekė jau apie 4 mil. litų. Todėl UAB “Būsto paskolų draudimas” ėmėsi siūlyti klientams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais, perimti įsipareigojmų vykdymą – kas mėnesį už juos mokėti įmokas bankams.
Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir pateisinama – taip atseit teikiama pagalba laikinai sunkumų turintiems būsto paskolas paėmusiems gyventojams. Atrodo, kad su tokia “pagalba” sutinka ir kai kurie bankai. Nors ekonominė logika turėtų diktuoti, kad tai jiems mažiau apsimoka. Bankams geriausia gauti visą išmoką, kol dar draudimo bendrovė nebankrutavo. Tačiau, matyt, čia yra ir politinio pobūdžio argumentų ir motyvų bei valdžios ir komercinių bankų “partnerystės” apraiškų.
Deja, taip tik sukuriamos bereikalingos iliuzijos, kad problemos kažkaip išsispręs. Vargu ar šios bendrovės darbuotojai yra pajėgūs tinkamai įvertinti paskirų gyventojų galimybes po metų ar vėliau grąžinti susikaupusią skolą (dvidešimt tūkstančių litų ar dar daugiau) ir atnaujinti įmokų mokėjimą bankams. Ir kažin ar jie gali numatyti, kada ir kaip Lietuvoje baigsis šis “sunkmetis”. Visa ankstesnė šios draudimo įmonės veikla ir jos rezultatai pagrindžia tokias abejones.
Kokia dalis gyventojų pajėgs grąžinti šią skolą draudimo bendrovei ir toliau sėkmingai vykdys finansinius įsipareigojimus bankams? Kitų šalių statistika rodo, kad tikrai mažiau kaip pusė. Kaip bus išieškomos skolos iš gyventojų, kurie nepajėgs atsiskaityti su draudimo bendrove? O gal šios skolos bus nurašytos, nes juk ši bendrovė – valstybės kapitalo? Tačiau tuomet eilinį kartą būtų gviešiamasi nieko dėtų mokesčių mokėtojų pinigų?
UAB “Būsto paskolų draudimas” apskritai neturėjo egzistuoti ir, kaip teigiama jos skelbiamoje misijoje, “prisidėti prie nekilnojamojo turto rinkos plėtros”. Ypatingai – prasidėjus skolinimo bumui 2005 – 2006 metais. Ši bendrovė prisidėjo prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimosi ir prie to, ką galima būtų pavadinti Lietuvos “antrarūšių” būsto paskolų rinkos problemų.
Suprantama, šių problemų mastai Lietuvoje visai kiti, negu JAV, tačiau jų prigimtis – labai panaši. Buvo sukurtos paskatos skolintis šimtus tūkstančių litų žmonėms, kurie neturi pakankamų galimybių šias skolas grąžinti. Na, o statybininkai ir bankai, suprantama, pasistengė tuo pasinaudoti. Vieni – statydami menkaverčius būstus šiuolaikiniuose “getuose”, kiti – skolindami pigiai gautus iš Skandinavijos milijardus eurų. Ir vieni ir kiti, suprantama, siekė greito pelno, kuris dabar atsirūgsta visiems.
Bus labai gerai, jeigu tai bus vienintelis finansinis zombis Lietuvoje. Tačiau manau, kad jų turėsime ir daugiau. Jeigu tai įvyks, valdžia privalės dar daugiau skolintis ir dengti tokių institucijų nuostolius, užkraudama papildomą naštą mokesčių mokėtojams. Gali neužtekti ir ką tik išplatintos beveik dviejų milijardų litų vertės euroobligacijų emisijos.
Labai rizikinga veikla šiuo metu yra įvairių valstybės garantijų dalinimas, vykdant ekonomikos skatinimo programas. Problemų gali turėti ir kai kurie komerciniai bankai. Neatsitiktinai Seime rengiamasi priimti Finansinio tvarumo įstatymą, kuriuo remiantis galima bus nacionalizuoti komercinius bankus, jei jie patirtų sunkumų. Įdomu, kur slepiasi tie kompetetingi valdžios atstovai, kurie yra pasirengę vadovauti tokioms valstybės kapitalo finansų institucijoms. Šiuo metu tokių niekur nesimato.
*Jau parengus šį komentarą, š.m. birželio mėn. 16d. atnaujintais kovo ir balandžio mėnesių duomenimis, UAB “Būsto paskolų draudimas“ dar kartą pakeitė pajamų apskaitą – iš kovo mėnesio į balandį perkėlė apie 27 milijonus litų pasirašytų įmokų. Ir ne tik – į tą patį balandžio mėnesį perkėlė apie 11 milijonų draudimo išmokų, prieš tai apskaitytų sausio-kovo mėnesiais.