Ar Lietuvos ekonomika jau pasiekė dugną?

Paskelbus didesnį nei dvidešimties procentų atrojo šių metų ketvirčio BVP nuosmukį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, atrodo, kad daugelis šalies ekonomistų ir politikų buvo šokiruoti. Net užsienio analitikai tikėjosi „viso labo“ 16-17 proc. BVP nuosmukio praėjusį ketvirtį. Ar Lietuvos ekonomika kris dar giliau? O gal, kaip tikisi prezidentė, trečiojo ketvirčio BVP nuosmukis jau nebus toks dramatiškas?

Beveik visi tarpiniai antrojo ketvirčio duomenys – pramonės, mažmeninės prekybos, eksporto plėtros mėnesiniai rodikliai – rodė, kad  bent kiek apčiuopiamo ekonomikos augimo, lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, tikėtis neverta. Taip ir atsitiko. Antrojo ketvirčio BVP, lyginant su pirmuoju, pakito labai nedaug – sumažėjo maždaug vienu procentu.

Tačiau turint omenyje tai, kad pernai antrąjį ketvirtį, lyginant su pirmuoju, BVP augo dar labai sparčiai – daugiau kaip 10 proc., kito šių metų antrojo ketvirčio BVP rezultato, lyginant su praėjusiais metais  ir negalėjome laukti.

Kokį BVP nuosmukį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, turėsime šį ketvirtį? Vertinant vien tik matematiškai, tam, kad nuosmukis būtų ne didesnis, nei jau patirtas praėjusį ketvirtį – 22,4 proc.-ekonomika šį ketvirtį, lyginant su antruoju, turi augti ne mažiau kaip ir pernai trečiajį ketvirtį – apie 7,5 proc. Jeigu augimas bus reikšmingai mažesnis, turėsime išgyventi dar vieną statistinio BVP nuosmukio šoką.

Pavyzdžiui, jeigu šį ketvirtį ekonominė veikla išliks tokio paties lygio kaip ir pirmąjį pusmetį, vien dėl palyginamosios statistinės bazės efekto BVP nuosmukis, lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu sieks 26-27 proc. Tokiu atveju visų trijų ketvirčių BVP šiemet, lyginant su praėjusių metų devyniais mėnesiais bus sumažėjęs 20-21 proc.

Manau, kad tikimybė, jog ekonomika šį ketvirtį atsigaus ir ims reikšmingai augti, lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu, yra labai menka. Toliau augantis bedarbių skaičius, mažėjančios gyventojų pajamos, pesimistiniai jų lūkesčiai bei skolų bankams našta nesudaro prielaidų vidaus vartojimo augimui.

Sparčiai blogėjanti bankų paskolų  portfelio kokybė, šimtamilijoniniai buhalteriniai nuostoliai bei rūpesčiai dėl kapitalo pakankamumo rodiklių neleis jiems atgaivinti kreditavimo ir bent kiek sumažinti nekilnojamojo turto kainų nuosmuko tempus bei atgaivinti statybų sektorių.

Bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) įmonės taip pat mažins, o ne didins šalies ekonomikos apimtį.

Beveik po milijardą litų kas mėnesį augantis centrinės valdžios fiskalinis deficitas galų gale privers politikus jau artimiausiomis savaitėmis rimtai imtis viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo. Tai taip pat neigiamai veiks vidaus vartojimą bei verslo pajamas, o tuo pačiu ir šalies BVP rodiklius.

Galbūt tik įmonių eksporto rodikliai gali šiek tiek pagerėti, tačiau Lietuvos eksporto rinkos turi kaip reikiant atsigauti, kad šis svarbus ekonomikos sektorius imtų reikšmingai gerinti visos mūsų šalies ekonomikos būklę.

Na, ir liberalesnis Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimas gali prisidėti prie šiokio tokio šalies ekonomikos stabilizavimo.

Taigi, neigiamų veiksnių  bei naujienų turime ir, atrodo, kurį laiką turėsime daugiau negu teigiamų ir todėl vargu ar turime pagrindo tikėtis ekonomikos atsigavimo artimiausiais ketvirčiais. Bus labai gerai, jei šalies ekonomika laikysis tame pačiame lygyje kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį.

Tačiau, jei tai ir pavyks pasiekti, kaip jau rašiau birželio pradžioje, šių metų BVP nuosmukis vistiek bus didesnis nei 20 proc. O trečiąjį ketvirtį tikriausiai turėsime dar gilesnį – daugiau kaip 25 proc. BVP kritimą. Antrojo ketvirčio šalies ekonomikos plėtros duomenys patvirtino, kad šios prognozės, nors ir nelinksmos, yra realios.