Nesileisdamas į įprastų makroekonominių rodiklių prognozes (tai geriau išmano kiti), pabandysiu apibūdinti kai kuriuos teigiamus ir neigiamus faktorius pasaulyje ir šalyje, kurie įtakos Lietuvos finansus ir ekonomiką kitais metais. Man, kaip ir daugumai kitų šalies piliečių, BVP ar infliacijos statistiniai duomenys mažai ką reiškia. Aš daugiau dėmesio skiriu kitiems dalykams, pvz., ar į Lietuvą ateinantys pinigai yra efektyviai panaudojami ir kokia šalies finansų būklė, o tam užtenka panagrinėti keletą Lietuvos banko ir Statistikos departamento skelbiamų ataskaitų. Vis tik paminėsiu vieną BVP prognozę (Danske Bank), kuri man atrodo realistiškiausia. Ji – vienoda visoms Baltijos valstybėms: BVP augimas 2007 m. – nuo 9 iki 12 proc., 2008m. – nuo 3 iki 5 proc. Skaityti toliau →

Per trečiąjį š.m. ketvirtį Lietuvos BVP augo iki šiol neregėtu tempu – beveik 11%, tačiau kažkodėl mažai kas džiaugiasi šiuo rekordu. Atmosfera yra įkaitusi ir nerimastinga. Įdomu, kodėl? Galbūt bijoma, kad kiti metai bus sudėtingi (reikšmingai lėtėjanti ekonomikos plėtra, dar smarkiau augančios kainos ar kitos problemos)? O gal jau nujaučiama, kad visas šis ekonomikos „stebuklas“ nėra natūralus reiškinys, kad tai – viso labo nevaldomo skolinimosi (ar skolinimo – priklausomai nuo požiūrio) bumas Lietuvoje? Tuo tarpu svarbiausia ES finansų institucija – Europos centrinis bankas (toliau – ECB) – rimtai įspėja Lietuvą ir kitas panašias šalis apie gręsiančius pavojus. Manau, kad pats laikas paklausti savęs: ar su tokiu Lietuvos ekonomikos ir finansų valdymu neatsidūrėme finansinėje aklavietėje? Mano nuomone, atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, ir štai kodėl: Skaityti toliau →

Prieš kelias dienas (2007m. spalio 25d.) SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas G.Nausėda atsakė į DELFI konferencijos dalyvių klausimus.

Įdėmiai perskaičiau visus klausimus ir atsakymus. Keli klausimai kilo ir man; deja, konferencijos metu negalėjau jų užduoti:

Gerb. p.Nausėda,

1. Ar Jūsų nestebina Lietuvos einamosios sąskaitos deficito (ESD) lygis šiais metais – beveik 15% per pirmąjį š.m. pusmetį (ir ypač prekybos deficito su kitomis ES šalimis augimas – dvigubai), lyginant kad ir su SEB VB prognoze š.m. kovo mėn (10%)? Skaityti toliau →

Pastaruoju metu beveik kasdien girdime apie kylančias kainas ir valdžios pastangas kovoti su jomis. Infliacija aiškinama įvairiomis priežastimis, tačiau apie svarbiausias – beveik neužsimenama. Maža to, keliami akcizai, neprieštaraujama šilumos ir elektros kainų kėlimui. Atrodo, kad infliaciją bandoma „valdyti“ ją dar ir paskatinant. Tačiau infliacija gali būti ir šiaip naudinga, suprantama, ne eiliniams piliečiams, o jų valdžiai. Skaityti toliau →

Apie tai, kad Lietuvos ekonomika didžiąja dalimi auga dėl sparčiais tempais didėjančio gyventojų skolinimosi ir dėl to kylančio vartojimo bei nekilnojamojo turto paklausos, rašiau savo straipsnyje š.m. gegužės mėn. Ten pat buvo minėtos ir galimos tokio ydingo augimo pasekmes: aukšta infliacija ir eksporto konkurencingumo praradimas. Sprendžiant iš ekonominių duomenų, eksporto konkurencingumas ir toliau mažėja (užsienio prekybos deficito santykis su BVP išaugo nuo 13,7% 2004 metais iki 18-19% per aštuonis š.m. mėnesius), o pastarasiais mėnesiais sulaukėme ir ženklaus infliacijos augimo. Tačiau, vietoje realių Lietuvos banko ir vyriausybės bandymų koreguoti šias tendencijas lemiančius veiksnius, pastarosiomis savaitėmės girdime ir skaitome komercinių bankų raginimus dar daugiau skolintis. Skaityti toliau →

Lietuvos ekonomikos augimo tempas pastaraisiais metais – gana įspūdingas. BVP kyla kaip ant mielių – daugiau kaip 7 proc. per metus – ir beveik visi, tame tarpe ir vyriausybė, negali tuo atsidžiaugti. Tačiau kokie yra tikrieji šio augimo šaltiniai ir ar tai nėra viso labo trumpalaikė fiesta, už kurią gali tekti brangiai susimokėti? Skaityti toliau →