Nesileisdamas į įprastų makroekonominių rodiklių prognozes (tai geriau išmano kiti), pabandysiu apibūdinti kai kuriuos teigiamus ir neigiamus faktorius pasaulyje ir šalyje, kurie įtakos Lietuvos finansus ir ekonomiką kitais metais. Man, kaip ir daugumai kitų šalies piliečių, BVP ar infliacijos statistiniai duomenys mažai ką reiškia. Aš daugiau dėmesio skiriu kitiems dalykams, pvz., ar į Lietuvą ateinantys pinigai yra efektyviai panaudojami ir kokia šalies finansų būklė, o tam užtenka panagrinėti keletą Lietuvos banko ir Statistikos departamento skelbiamų ataskaitų. Vis tik paminėsiu vieną BVP prognozę (Danske Bank), kuri man atrodo realistiškiausia. Ji – vienoda visoms Baltijos valstybėms: BVP augimas 2007 m. – nuo 9 iki 12 proc., 2008m. – nuo 3 iki 5 proc.

Pasaulyje (minusai ir vienas pliusas)

1. Dabar jau beveik visuotinai pripažįstama, kad JAV būsto rinkoje ir finansų sektoriuje kilusi krizė neigiamai paveiks šios šalies ekonomikos plėtrą bent kelis artimiasius ketvirčius. Daugiausiai diskutuojama, ar tai sukels ekonomikos nuosmukį, ar „tik“ reikšmingą augimo tempų sulėtėjimą. Kadangi vis dar didžiausioje pasaulio ekonomikoje – JAV – vartojimas sudaro apie tris ketvirtadalius BVP, o didžioji dalis vartojamų prekių importuojamos, eksportas į šią šalį sumažės. Tai sulėtins ekonomikos plėtrą daugelyje pasaulio regionų ir privers juos ieškoti galimybių plėsti eksportą į kitas šalis. Tarp tokių regionų yra ir Europos sąjunga bei Pietryčių Azija, ypač Kinija. Taigi, Lietuvai eksportuoti į Europos sąjungą bus dar sunkiau, o iš Kinijos galima tikėtis dar didesnio importo „spaudimo“. Tai lėtins Lietuvos eksporto plėtrą, skatins importą iš Kinijos ir didins užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficitą (toliau – ESD).
2. Dar vienas faktorius, kuris apsunkis gyvenimą eksportuojantiems į ES ir palengvins jį atsivežantiems prekes iš Kinijos, yra labai reikšmingas JAV dolerio kurso smukimas euro atžvilgiu (apie 12 proc. nuo šių metų pradžios). Tai gerina JAV eksportuotojų konkurencingumą, tačiau kadangi eksportas sudaro tik apie 17 procentų šios šalies BVP, JAV dolerio pigimas neturės reikšmingos teigiamos įtakos JAV ekonomikai. Tuo tarpu Kinijos valdžia savo valiutos kursui neleidžia apčiuopamai kilti, siekdama išlaikyti eksporto konkurencingumą JAV atžvilgiu. Nuo to papildomai kentės mūsų eksportas, kai kurios įmonės, gaminančios vidaus rinkai ir ta pati einamoji sąskaita.
3. Jau bent pusmetį viso pasaulio ekonominėje žiniasklaidoje ir tarptautinių analitikų (tame tarpe – Goldman Sachs ir didžiausio pasaulyje banko – Citigroup) komentaruose Baltijos šalys yra pateikiamos kaip išsėmusios ekonomikos plėtros galimybes skolinant privačiam sektoriui ir, maža to, galinčios patirti valiutų krizę dėl finansinių disbalansų (pirmiausia, to paties ESD). Spalio mėnesį apie tai aiškiai užsiminė ir Centrinis Europos bankas (dviejų jo aukštų pareigūnų pranešimai konferencijoje Franfurte spalio 1d.). Tai sukūrė išorinę informacinę erdvę, dėl kurios yra labai sunku tikėtis, kad į Lietuvą kas nors norės investuoti. Taigi, bus sunku tikėtis reikšmingo tiesioginių užsienio investicijų prieaugio bei pinigų srautų į finansų rinkas. Greičiau atvirkščiai – Lietuva pasidarė pavojinga zona, nepaisant jau keliolika metų veikiančios „magiškos“ valiutų valdybos ir stabilaus lito ir kai kurie užsienio investuotojai gali būti linkę pasitraukti. Tai menkins galimybes ateityje tikėtis eksporto augimo ir tuo pačiu mažins ESD pedengimo galimybes atitinkamais mokėjimų balanso komponentais (tiesioginės užsienio ir portfelinės investicijos), o dėl to gali imti mažėti oficialiosios užsienio atsargos.
4. Bet kokios reikšmingos neigiamos finansinės ar ekonominės naujienos iš kitų Baltijos valstybių, jau nekalbant apie valiutų devalvavimą, dar labiau komplikuotų mūsų reikalus dėl išorės ir vidaus nuotaikų bei lūkesčių pablogėjimo Lietuvos atžvilgiu. Be to, abi kaimyninės Baltijos šalys, ypač Latvija, yra svarbios užsienio prekybos partnerės, o kadangi jos priverstos spręsti panašias problemas kaip ir mes, tikėtina, kad eksportuoti į jas bus sudėtingiau. Beje, besilygindami su kaimynais šiaurėje, užmiršome, kad turime jų ir pietuose. O jiems, ypač Čekijai, sekasi visai neblogai, pvz., pastarosios užsienio prekybos balansas – teigiamas, o mūsų prekybos deficitas su Lenkija (jai – prekybos perteklius) – vienas didžiausių tarp visų Lietuvos užsienio prekybos partnerių ir jau viršija 3,5 proc. nuo BVP!
5. Atrodo, vienbalsiai sutariama, kad kitais metais maisto produktų kainos toliau augs visame pasaulyje. Taigi, Lietuvos pieno perdirbimo pramonė turi galimybių didinti eksporto apimtis dėl didėsiančios išorės paklausos. Kokios realios galimybės didinti pieno supirkimą ir perdirbimą – kitas klausimas, tačiau tai – potencialus pliusas šalies eksporte ir ESD. Deja, to kaina – mažesnė pasiūla vietinei rinkai ir, matyt, dėl to toliau didėsiančios pieno produktų kainos šalyje. Panašiai galima vertinti ir augalinės maisto pramonės, ypač grūdinių kultūrų supirkėjų ir perdirbėjų galimybes eksportuoti, tačiau apimtys čia – mažiau įspūdingos.

Lietuvoje (pradžioje – minusai, po to – pliusai)

1. Toliau augsiančios kainos (energetinių išteklių, šilumos, elektros) didins eksportuotojų kaštus ir mažins jų pelnus bei galimybes konkuruoti tose rinkose, kur jie yra įsitvirtinę bei skverbtis į naujas. Kita vertus, tam tikriems vietos rinkai dirbantiems gamintojams dėl augančių sąnaudų bus dar sunkiau konkuruoti su importu, ypač iš Kinijos. Tai vėlgi mažins eksporto plėtrą, skatins importą ir didins ESD. Pastarąjį apčiuopamai augins ir energetinių išteklių importo brangimas.
2. Įdomu, kaip elgsis komerciniai bankai su savo paskolų portfeliais? Kad tokie augimo tempai – praeitis tiek santykine, tiek absoliučia prasme, abejonių mažai. Skolinimas litais jau sumažėjo (iš kur tų litų ir paimsi – juk ilgalaikis taupymas jais šalies viduje beveik nevyksta, o trumpalaikių indėlių ir einamųjų sąskaitų likučiai dabar ir sumažėti gali). Toliau skolinti eurais? Taip pat rizikinga. O skolinti reikia, nes kitaip nekilnojamojo turto rinką ištiks paralyžius ir ims kristi kainos. Tai pavojinga ir patiems bankams. Skolinimas įmonėms taip pat svarbus, tačiau ūkio plėtros perspektyvos – miglotos. O dar ta nelemtos devalvacijos grėsme. Iš esmės nuo bankų skolinimo politikos nemaža dalimi priklauso kitų metų ekonomikos plėtra ir ESD padengimas.
3. Ar skolinsis gyventojai? Litais – tikriausiai. Tačiau jei bankai jais ir skolins – palūkanos bus dar aukštesnės. Eurais? Priklausys nuo to, kaip jie ir patys bankai vertins valiutos riziką. Vienaip ar kitaip, skolinimo tempai sumažės ir tai turėtų mažinti pinigų kiekį rinkoje, vartojimą bei importą, taigi – šiek tiek ir ESD. Bėda ta, kad per bankus ateinančios paskolos didžiąja dalimi padengia tą patį ESD. Taigi, šalies finansams reikšmingas paskolų portfelio augimo tempų sulėtėjimas gali būti pavojingas dėl ESD padengimo šaltinių trūkumo, nebent atėjusios paskolos nuguls kaip indėliai Lietuvos banke. Tačiau tai jau būtų finansinis makiažas.
4. Didesnis ES paramos lėšų įsisavinimas gerintų šalies finansinę situaciją, nes mažintų ESD. Nors prioritetas čia turėtų būti skiriamas eksporto potenciją turinčioms sritims, inovacijoms, švietimui ir kitiems svarbiems dalykams, teks tenkintis bet kokiais projektais, kad tik galima būtų paimti šias lėšas. Taip buvo iki šiol ir tuo labiau taip teks elgtis dabar – bus svarbu išgyventi dar bent metus. Be to, šios lėšos sumažins BVP augimo lėtėjimo tempus – tai juk irgi svarbu!
5. Auganti infliacija bei tikriausiai ir toliau išliksiančios neigiamos ar bent jau labai žemos realiosios indėlių bankuose palūkanos neskatins taupyti tų, kurie turės atliekamų pinigų, tačiau nebus linkę juos patikėti investiciniams fondams ar gyvybės draudimo bendrovėms. Tai bent dalinai palaikys vartojimą, galbūt importą, tačiau, tikėkimės, ir pramonę, gaminančią bei teikiančią paslaugas vidaus rinkai.

Taigi, už Lietuvos ribų besiklostanti situacija ir Lietuvos suvokimas, žiūrint iš ten, nieko gero mums nežada. Pačioje Lietuvoje yra pliusų ir minusų, tačiau pastarųjų reikšmė, matyt, bus didesnė. Todėl laukia nelengvi, tačiau, tikėkimės, dar ne krizės metai. Suprantama, tų faktorių yra ir daugiau, atsiras ir dar kitų, tačiau šiuo metu dominuojančias temas ir grėsmes – infliaciją, einamosios sąskaitos deficitą ir lito devalvavimą – kitais metais vargu ar pavyks užmiršti.