Būsimoji Vyriausybė rengiasi pateikti Seimui savo veiklos programą, kurios sudėtinė dalis – krizės įveikimo planas. Nors ir pripažįstama, kad valstybė sparčiai žengia krizės link, atrodo, pilnai nesuvokiama, kokios šios krizės priežastys ir kaip ji pasireikš šalyje. Nesuprantant krizės ištakų ir ją komplikuojančių veiksnių, sunku bus imtis adekvačių jos prevencijos ar valdymo priemonių. Trumpai visa tai apibūdinsiu ir pateiksiu pasiūlymus, kaip galima būtų bandyti  sušvelninti šios krizės padarinius.  Skaityti toliau →

Netikėtas ir greitas kontrolinio “Parex” banko akcijų paketo peremimas į Latvijos valdžios rankas praėjusį savaitgalį sukėlė daug klausimų. Ar šis sprendimas stabilizavo padėtį ar tik kuriam laikui nukėlė rimtas šio banko ir visos Latvijos bankų sistemos problemas? Ar Latvijos valstybė būtų finansiškai pajėgi išspręsti šias problemas be išorinės finansinės pagalbos? Kaip “Parex” banko problemos paveiks kitų Baltijos valstybių bankų sistemas? Skaityti toliau →

Būsimosios valdančiosios koalicijos lyderių skelbiama pagrindinių šalies mokesčių tarifų suvienodinimo (angl. – “flat tax”) idėja išoriškai galbūt atrodo patraukli ir priimtina. Tačiau šiek tiek pasigilinus, paaiškėja, kad tokie mokesčių sistemos pokyčiai jokių esminių problemų neišspręstų ir tikriausiai atneštų daugiau žalos negu naudos. Slovakijos pavyzdys, kai neva dėl suvienodintų visų pagrindinių mokesčių tarifų pavyko į šalį pritraukti žymiai daugiau užsienio investicijų, Lietuvoje pateikiamas remiantis paviršutiniška informacija nepakankamai profesionalioje žiniasklaidoje. Atsižvelgiant į rimtesnius šaltinius, galima teigti, kad suvienodinti mokesčiai buvo viso labo tik patrauklus Slovakijos viešųjų ryšių triukas. Ar Lietuva nori jį pakartoti? Skaityti toliau →

Nueinanti valdžia ir jos vedlys pagaliau pripažino, kad į šalį ateina ekonominė ir finansinė krizė. Tačiau atsakomybės dėl to jie, suprantama, neprisiima, visą kaltę bandydami suversti “Volstrytui”. Tai pavėluotas pripažinimas, turint omenyje jau kurį laiką sparčiai smunkančius šalies ekonomikos plėtros rodiklius ir grėsmingai augantį nacionalinio biudžeto deficitą. Beje, ekonomikos plėtra šalyje lėtėja jau keturis ketvirčius iš eilės, o šių metų trečiajį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji smuko beveik tris su puse karto. Skaityti toliau →

Kai kurie draugai ir mano straipsnių komentatoriai klausia, ką jiems daryti su savo pinigais ir investicijomis šios vis gilėjančios pasaulio finansų krizės akivaizdoje. Nors universalių patarimų nauda – abejotina, tačiau galbūt kai kurios mintys bus naudingos kam nors iš skaitytojų. Jas išdėstytsiu straipsnio pabaigoje.

Skaityti toliau →

Finansų krizei toliau plečiantis ir gilėjant, “finansinės minos” vis dažniau ėmė sproginėti visai šalia mūsų. Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Islandijoje ir kitur bankams prireikė valdžios paramos. Apie tai, kad Lietuvoje ir Švedijoje tokie įvykiai mažai tikėtini, pastaruoju metu dažnai kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Tikėkimės, kad jis žino, ką kalba. Tačiau kiti, tarp jų ir Tarptautinis valiutos fondas nėra tokie tikri.

Skaityti toliau →

Praėjo kiek daugiau negu metai nuo pasaulinės finansų krizės pradžios, kurią sukėlė, kaip dažniausiai teigiama, “antrarūšių” būsto paskolų rinkos problemos JAV. Tačiau, kaip paaiškėjo, visa JAV finansų sistema yra “antrarūšė” ir joje slypi pasaulyje toliau plintačios krizės šaknys. 

Skaityti toliau →

Š.m. liepos 21d. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė baigė pensijų sistemos reformos eigos valstybinį auditą ir paskelbė šio audito ataskaitą. Svarbiausia audito išvada – gana grėsminga. Ataskaitoje rašoma, kad valstybės institucijos nėra numatę ilgalaikių pensijų sistemos reformos finansavimo šaltinių. Ataskaitoje taip pat minima, kad nėra nustatyti pensijų reformos eigos vertinimo kriterijai, joje pateikti kai kurie pensijų fondų veiklos 2004-2007 metais vertinimai ir pasiūlymai kaip šią veiklą tobulinti. Skaityti toliau →