Ko laukti po “Parex” banko nacionalizavimo?

 

Netikėtas ir greitas kontrolinio “Parex” banko akcijų paketo peremimas į Latvijos valdžios rankas praėjusį savaitgalį sukėlė daug klausimų. Ar šis sprendimas stabilizavo padėtį ar tik kuriam laikui nukėlė rimtas šio banko ir visos Latvijos bankų sistemos problemas? Ar Latvijos valstybė būtų finansiškai pajėgi išspręsti šias problemas be išorinės finansinės pagalbos? Kaip “Parex” banko problemos paveiks kitų Baltijos valstybių bankų sistemas?

 

Yra rimtų ir pagrįstų abejonių ar Latvijos valstybė turi pakankamai finansinių išteklių užtikrinti paties “Parex” banko ir kitų galimų probleminių šios šalies bankų likvidumo problemų sprendimą. Latvijos bankų sistema yra gana fragmentuota ir tikimybė, kad problemų dėl indėlių ir kitų lešų atitraukimo turi ar gali turėti kai kurie kiti šios šalies bankai – gana didelė. Latvijos ekonomika sminga žemyn, biudžeto deficitai dėl to augs, o reitingo agentūros jau antrą kartą per dvi savaites sumažino šios valstybės kredito reitingus. 

 

Tuo tarpu Estijos bankų sistema, kurios 95% priklauso Skandinavijos motininiams bankams, labiausiai koncentruota tarp Baltijos valstybių. Tai šiuo metu jai suteikia santykinai daugiau stabilumo. Be to, pačios Estijos vyriausybė turi sukaupusi apie 9 proc. BVP dydžio finansinius rezervus. Tai – taip pat svarbus veiksnys, didinantis pasitikėjimą šios valstybės bankų ir visa finansų sistema. Papildomas Estijos privalumas – žymiai efektyvesnė ir profesionalesnė Estijos centrinio banko viešųjų ryšių politika, lyginant kad ir su Lietuvos banku.  

 

Lietuvoje itampa bankiniame sektoriuje dėl “Parex” banko problemų tikriausiai išaugs. Neaiškios vietinio “Parex” dukterinio banko tolesnės veiklos ir galimos pagalbos jam perspektyvos. Be to, neatmestina galimybė, kad kai kurie Lietuvos bankai taip pat gali turėti likvidumo problemų. 

 

Scenarijus, kuomet Lietuvoje gali tekti perimti vieno ar keliu bankų akcijas, užtikrinti jų įsipareigojimų vykdyma ir galima finansavima arba organizuoti skubų akcijų pardavima kuriam nors kitam bankui, yra tikėtinas. Tačiau norint tai tiksliau įvertinti, reikia operatyvios ir detalios informacijos apie visų bankų būklę. Remtis kelių savaičių senumo kapitalo pakankamumo, likvidumo, ar tuo labiau – pelningumo rodikliais nepakanka, nes tai – jau istorija. Svarbu tai, kas bankuose vyksta šiuo metu ir vyks ateityje.

 

Be to, visose Baltijos valstybėse išlieka “išorinio užkrato” rizika, kuomet bankų problemos vienoje šalyje per pačią bankinę sistemą ar paprasčiausiai plintant informacijai ir gandams gali sukelti itampą kaimyninių šalių bankų sistemose. “Parex” banko situacija kaip tik ir yra toks pavyzdys. 

 

Šiuo metu Lietuvai, mano nuomone, siekiant imtis efektyvių prevencinių priemonių, būtina užsitikrinti bent 10 mlrd. Lt dydžio kreditines linijas iš Skandinavijos vyriausybių ar kitu šaltiniu. Taip pat svarbu būti pasirengusiai perimti bent kelių bankų akcijas ir/ar suteikti jiems finansavima. 

 

Taip pat būtina žymiau išsamiau, profesionaliau ir konkrečiau, nei tai daroma šiuo metu, informuoti visuomenę ir verslo bendromenę apie parengtus galimos krizės bankineje sistemoje prevencijos planus bei atsakyti į visus kylančius klausimus. Tylėti ar neigti problemų galimybę šiuo metu pavojinga – tai labai palanki terpė gimti ir plisti gandams. Taip pat labai svarbu koordinuoti šiuos planus ir visus galimus veiksmus su kaimyninių Baltijos ir Skandinavijos valstybių atitinkamomis institucijomis.

 

Maža to, būtina pripažinti ir klaidas, kurios padarytos sukeliant finansinį ir makroekonominį nestabilumą valstybėje. Estijos centrinis bankas savo interneto svetainėje mini, kad sparti ekonomikos plėtra šioje valstybėje vyko smarkiai rizikuojant ir šios rizikos šiuo metu “materializuojasi”. Taip bent dalinai prisiimama atsakomybė dėl sudėtingos ekonominės būklės Estijoje.

 

Be to, toje pačioje svetainėje pateikiama informacija apie pasaulio finansų krizės priežastis ir eigą, Estijos ir Švedijos bankų sistemų būklę ir prevencinius prižiūrinčių institucijų veiksmus, pateikiami atsakymai į gyventojams ir verslo bendruomenei rūpimus klausimus. 

 

Pavyzdį iš Estijoje reziduojančio “Swedbanko” vadovo Baltijos šalims galėtų paimti ir mūsų komercinių bankų vadovai. Minėtas “Swedbanko” pareigūnas prieš kelias savaites viešai pripažino, kad šis bankas, teikdamas paskolas Baltijos valsybėse, padarė nemažai klaidų, netinkamai vertino riziką. Dėl to artimiausius keliolika mėnesių šio banko akcininkai turės tenkintis žymiai prastesnėmis nei iki šiol naujienomis apie banko veiklos rezultatus. Sunkoka būtų įsivaizduoti kurį nors mūsų stambaus komercinio banko vadovą viešai sakantį tokius žodžius. 

 

Žymiai atviriau apie Estijos ekonomikos ir joje veikiančių bankų problemas rašoma ir šios šalies žiniasklaidoje. Galbūt visas šis atvirumas ir viešos diskusijos – Estijos kuriamo įvaizdžio dalis? O gal vis tik ši valstybė yra labiau pasirengusi pripažinti problemas ir tuo pačiu ryžtingiau jas spręsti, lyginant su mumis? 

 

Ko gero atsakymų į visus šiuos klausimus sulauksime jau artimiausiais mėnesiais.  Na, o kol kas, mano nuomone pagrindinė grėsmė finansiniam stabilumui (ir viešųjų finansų – taip pat) Lietuvoje yra susijusi su įtampa bankų sistemoje ir tam būtina skirti neatidėliotiną visų valdžios grandžių dėmesį. Todėl itin svarbu kuo greičiau suburti visus reikiamus Seimo komitetus, paskiriant į juos kompetetingus asmenis bei patvirtinti naująją Vyriausybę. Beje, Seime galbūt verta įsteigti ir bankų reikalams skirtą komitetą, kuris komercinių bankų ir Lietuvos banko veiklai skirtų daugiau dėmesio, negu tai darė baigiantis kadenciją Seimas.