Būsimosios valdančiosios koalicijos lyderių skelbiama pagrindinių šalies mokesčių tarifų suvienodinimo (angl. – “flat tax”) idėja išoriškai galbūt atrodo patraukli ir priimtina. Tačiau šiek tiek pasigilinus, paaiškėja, kad tokie mokesčių sistemos pokyčiai jokių esminių problemų neišspręstų ir tikriausiai atneštų daugiau žalos negu naudos. Slovakijos pavyzdys, kai neva dėl suvienodintų visų pagrindinių mokesčių tarifų pavyko į šalį pritraukti žymiai daugiau užsienio investicijų, Lietuvoje pateikiamas remiantis paviršutiniška informacija nepakankamai profesionalioje žiniasklaidoje. Atsižvelgiant į rimtesnius šaltinius, galima teigti, kad suvienodinti mokesčiai buvo viso labo tik patrauklus Slovakijos viešųjų ryšių triukas. Ar Lietuva nori jį pakartoti?

Pasak Harvardo universiteto profesorės L.Alfaro, atlikusios nuodugnią Slovakijos mokesčių sistemos analizę, paaiškėjo visai kitoks vaizdas, negu šiuo metu bandoma sukurti Lietuvoje.

Pasirodo, Slovakijos mokesčių sistemoje išliko nemažai išlygų ir išimčių, o užsienio investicijas į šią šalį lėmė ne mokesčių tarifų suvienodinimas, o kiti veiksniai, tarp jų ir kryptingos bei nuoseklios Slovakijos vyriausybės pastangos jas pritraukti.

Trys Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, 2006 metais atlikę išsamų mokesčio tarifų suvienodinimo tyrimą keliose šalyse, tarp kurių buvo ir Slovakija, taip pat nepastebėjo jokių ypatingų tokio sprendimo privalumų.

Puikiai visame pasaulyje žinomas ir kai kurių Skandinavijos šalių pavyzdys. Ten mokesčiai gerokai didesni negu Lietuvoje, jų tarifai nesuvienodinti, tačiau investuoti ir daryti verslą šiose šalyse – daug patraukliau negu pas mus.

Veiksniai, kurie labiausiai lemia šį patrauklumą, – politinės, įstatyminės ir pačios mokesčių sistemos stabilumas, žemas korupcijos lygis, biurokratinių procedūrų paprastumas ir skaidrumas, pakankama kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla, darbo rinkos liberalizavimas ir kiti dalykai, kuriais ir turėtų rūpintis naujoji valdžia.

Tarp akivaizdžių aptariamos suvienodintų (kaip skelbiama, iki 19 ar 20 proc.) mokesčių tarifų sistemos Lietuvoje trūkumų pirmiauisia krenta į akis tai, kad augtų mokesčių našta verslui, taip pat ir pensininkams bei kitiems gyventojams, nemokantiems gyventojų pajamų mokesčio.

Kitas tokios sistemos minusas – mažesnis jos lankstumas.

Dėl kokių nors vidinių ar išorinių aplinkybių atsiradus būtinybei keisti kurio nors vieno mokesčio tarifą, tektų keisti ir visus kitus, arba ardyti šią paprastą ir patrauklią sistemą.

Šis paprastumo argumentas, kurio esmė, kad vienas tarifas – visiškai nerimtas, taikytinas nebent patiems politikams, kuriems tikriausiai sunku prisiminti tris tarifų dydžius. Visi kiti, tarp jų ir užsienio investuotojai bei mokesčių administratoriai, dėl to problemų tikrai neturi.

 

Taigi tokią idėją patogu ir smagu reklamuoti kaip visos mokesčių sistemos reformą, bet tik tiek. Esminių mokesčių sistemos efektyvumo ir ekonomikos konkurencingumo problemų ji tikrai neišspręstų.

Jei nėra kitų iki šiol neskelbtų šios mokesčių tarifų suvienodinimo idėjos motyvų, ją reikėtų nedelsiant padėti į stalčių ir užmiršti. Kur kas svarbiau panaikinti kuo daugiau mokesčių lengvatų ir išlygų bei išplėsti mokančiųjų šiuos mokesčius ratą. Apie tai būsimoji valdančioji koalicija taip pat šneka, ir tai yra sveikintina.

Beje, mano nuomone, prieš metus sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas buvo neprotingas ir rizikingas žingsnis, nes jau tuomet buvo aišku, kad Lietuvos ekonomika, o taip pat ir valstybės biudžetas turės rimtų problemų. Na, tiesa, aišku buvo ne tiems, kurie priėmė tokį sprendimą manydami, kad šalies ekonomikos aukso amžius niekada nesibaigs, o biudžeto pajamos ir toliau nepaliaujamai augs.

Kai kurie naujosios koalicijos nariai, teigdami, kad dabartinė valdžia slėpė informaciją apie tikrąją Lietuvos ekonomikos padėtį ir kad dabar reikės atlikti jos auditą, atrodo juokingai. Visa informacija apie šią padėtį buvo žinoma ir viešai prieinama visiems, kas ja domėjosi.

Apie tikrąsias netvarios šalies ekonomikos priežastis ir visas su tuo susijusias grėsmes, kurios šiuo metu virsta realybe, jau beveik dvejus metus rašoma ir užsienio žiniasklaidoje. Tiesa, žymiai rimtesnėje negu ta, kurioje buvo giriamas Slovakijos „flat tax“ mokesčių reformos (reklamos) pavyzdys.