Per praėjusias dvi savaites Vilniuje įvyko gana daug ekonominių renginių. Tai – interenetinė bankų analitikų konferencija, tarptautinė konferencija “Lietuva pasaulyje: konkurencinga ar nukonkuruota?”, keli komercinių bankų periodinių ekonominių apžvalgų pristatymai. Šiuose renginiuose buvo kalbama apie šalies ekonomikos būklę ir jos perspektyvas. Bendra išvada, kurią galima padaryti – ekonomikos „aukso amžius“ Lietuvoje baigėsi, šalies laukia rimti išbandymai, kuriems nėra pasirengta. Ir apie visa tai buvo kalbama žymiai atviriau, negu prieš pusę metų. Tiesa, buvo ir bent viena konferencija (“Lietuvos ūkis globalioje rinkoje”), kurioje optimizmo, atrodo, buvo daugiau, tačiau joje neteko dalyvauti. Skaityti toliau →

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį BVP augo 6,9%. Tai – nors ir mažiau nei praėjusiais ketvirčiais, tačiau – žymiau įspūdingiau, nei kaimynų latvių (3,6%) ir, tuo labiau, estų (viso labo 0,1%) analogiški pasiekimai. Premjeras G.Kirkilas žada, kad ir antrąjį ketvirtį BVP augimas Lietuvoje viršys 6%. Atrodytų, kad viskas šalies ekonomikoje klostosi gana neblogai – vyksta „planuotas švelnus ekonomikos nusileidimas“, o „kietasis nusileidimas“ ištiks tik kitas dvi mūsų Baltijos kaimynes. Tačiau žvilgterėjus kiek atidžiau, galima teigti, kad ir Lietuvoje jau prasidėjo „kietasis nusileidimas“. Bent jau dviejų labai svarbių šalies ekonomikos segmentų – pramonės ir  eksporto. Skaityti toliau →

Š.m. gegužės 27d. Vilniuje įvyko konferencija “Ketveri Lietuvos metai Europos Sąjungoje: ar yra kelias iš ekonominės ir finansinės aklavietės?”. Konferenciją organizavo nepriklausomi analitikai S.Jakeliūnas ir V.Trukšinas. Konferencijoje pranešimus skaitė profesorius K.Glaveckas, S.Jakeliūnas (žiūrėti S.J. pranešimą) ir V.Trukšinas (žiūrėti V.T. pranešimą). Konferencijos tikslas – pradėti realiai vertinti artėjančių ekonominių negandų priežastis, pažvelgti į tai, kaip pinigų importas iš Europos Sąjungos veikia ekonominius ir finansinius procesus šalyje, juos deformuodamas bei prisidėdamas prie augančios infliacijos. Buvo kalbama apie Lietuvos banko vaidmenį, jam siekiant savo nerealaus pagrindinio tikslo – kainų stabilumo išlaikymo – bei užtikrinant makroekonominį ir finansinį stabilumą Lietuvoje, apie šalies pinigų sistemos ir jos valdymo ydas. Konferencijos pranešėjai atsakė į dalyvių klausimus, vyko intensyvi diskusija.

Svarbiausios konferencijos išvados:

Skaityti toliau →

Per pastarąsias savaites pasikeitė Lietuvos ekonomikos perspektyvų vertinimas šalies viešojoje erdvėje. Dar prieš kelis mėnesius neigiama nuomonė apie šalies ekonomiką dažniausiai buvo girdima tik iš „mažai ką suprantančių“ užsienio ekspertų.

Lietuvoje vyravo vertinimai, kad šalies ekonomika sėkmingai auga, eksporto lėtėjimo ir konkurencingumo mažėjimo nematyti ir pan. Vienintelė opi problema buvo auganti infliacija, na ir dar tie nelemti mokytojų streikai. Skaityti toliau →

Praėjusių metų gegužės mėn. The Economist Intelligence Unit (The Economist grupės analitinis ir konsultavimo padalinys) paskelbė straipsnį apie Baltijos valstybių makroekonomines tendencijas ir galimas jų gilėjimo pasekmes. Tos tendencijos – tai žymiai didesni paskolų portfelių, lyginant su BVP, augimo tempai, ženklūs einamųjų sąskaitų (ir ypač – užsienio prekybos) deficitai, žymiai spartesni darbo užmokesčio nei darbo našumo augimai. Jei tokios tendencijos laikosi pakankamai ilgai, kaip rodo kitų šalių patirtis, sukuriamos gilios makroekonominės disproporcijos, sparčiai kyla vartojimo prekių ir nekilnojamojo turto kainos, o tai gali atvesti prie pastarųjų kritimo ar net finansinių krizių. Straipsnyje Baltijos valstybėms, jei minėtos tendencijos nesikeis, buvo prognozuojamas ekonomikos raidos scenarijus su didėjančia infliacija ir ilgalaikiu eksporto konkurencingumo praradimu.

Skaityti toliau →

Pasaulio finansų rinkose jau kelis mėnesius siaučia audra, kartais aprimdama, kartais, kaip, pavyzdžiui, praėjusios savaitės pradžioje, virsdama tikru uraganu. Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume, bent jau pirmąją jo dieną, tai tapo pagrindinie diskusijų tema, nustelbusia visas anksčiau suplanuotąsias. Situacija tokia rimta, kad savo apsilankymą Davose atšaukė JAV finansų ministras H.Paulsonas: jis ir prezidentas G.W.Bushas rengiasi siūlyti Kongresui specialų ekonomikos skatinimo priemonių paketą, o JAV federalinis rezervų bankas (FRB) neeilinio posėdžio metu drastiškai sumažino bazines palūkanų normas.

Šios finansų audros dvelksmas jau kurį laiką jaučiamas ir Lietuvoje. Skaityti toliau →

1. Ar tai, kad paskolos Lietuvos gyventojams yra išduodamos užsienio valiuta, o taip pat kintamosiomis palūkanomis, nepažeidžia Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 2-e straipsnyje suformuluotos nuostatos: Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. (paryškintas tekstas – aut.)? Skaityti toliau →

1. Lietuvoje struktūrines finansų problemas kelia ir makroekonominį nesubalansuotumą kuria sparčiais tempais auganti užsienio valiuta denominuota privataus sektoriaus skola, kuri negeneruoja pakankamai eksporto pajamų, t.y., šalies mastu šie pinigai nėra efektyviai panaudojami. Tuo pačiu yra pažeidžiamas vienas iš svarbiausių finansų valdymo principų – valiutų suderinamumo.
2. Tai didina ir ateityje gali dar labiau didinti einamosios sąskaitos deficitą, kuris kol kas didžiąja dalimi dengiamas naujomis paskolomis iš užsienio bankų.
3. Iš esmės Lietuvoje, dengiant einamosios sąskaitos deficitą, vyksta panašus procesas, kaip ir 1991-1997 metais, kuomet įvairios „sekundės“ ir „litimpeksai“ rinko pinigus iš žmonių ir atsiskaitydavo su jais tol, kol būdavo naujų pinigų srautas. Šiam naujų pinigų srautui išsekus, „sekundės“ ir „litimpeksai“ bankrutavo. Skaityti toliau →