Lietuvos bankas paskelbė, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai per pimąjį šių metų ketvirtį patyrė 20 milijonų litų nuostolių. Tai – tik šiek tiek didesnė nuostolių suma, lyginant su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, kuomet bankus ėmė slėgti “blogos paskolos”. Jeigu tikėtume šiais skaičiais, pagrindo nerimauti dėl bankų mokumo ir jų veikos perspektyvų Lietuvoje lyg ir nebūtų. Tačiau, žvilgterėjus į dviejų didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų – Swedbanko ir SEB pirmojo ketvirčio finansines ataskaitas, paskelbtas Švedijoje registruotų motininių bankų interneto svetainėse, susidaro visai kitas vaizdas. Vien šių dviejų bankų nuostoliai Lietuvoje per minėtą laikotarpį  siekia 300 milijonų litų! 

Skaityti toliau →

Naujasis Lietuvos prezidentas, jei jis iš tikrųjų ketina imtis valstybės vadovo pareigų, privalėtų turėti toliau Lietuvoje besiplėtojančios krizės įveikimo planą. To, ką jau beveik pusmetį bando daryti dabartinė Vyriausybė, nepakanka, nes krizės prigimtis ir mastas yra už bet kurios vyriausybės galios ir kompetencijos ribų. Skaityti toliau →

Pastarosiomis dienomis pagausėjo pranešimų, iš kurių galima spręsti apie bręstančias problemas Lietuvos bankų sistemoje. Ką tik sužinojome, kad Lietuvos bankas paprašė Vyriausybės, teikiant Seimui biudžeto pataisas, numatyti tris milijardus litų bankų paskolų garantijoms, jei pastariesiems kiltų problemų. Be to, tas pats Lietuvos bankas paskelbė, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos bankų sistemoje užfiksuotas septyniolikos milijonų litų nuostolis.  Skaityti toliau →

Pradėjęs domėtis Lietuvos finansais, netrukau susidurti su įdomiais reiškiniais. Užsienio analitikai, pradedant 2007 metais ir netgi anksčiau Baltijos valstybių ekonomines perspektyvas vertino neigiamai, o dauguma ekonomistų ir bankų analitikų Lietuvoje jokių esminių problemų ir grėsmių nematė. Netgi ir prasidėjus finansų krizei JAV 2007 metų viduryje, jiems vis dar atrodė, kad jokių esminių problemų bei grėsmių Lietuvos ekonomikai nėra. Bent jau apie jas viešai nekalbėjo. Skaityti toliau →

Šio mėnesio pradžioje spaudos konferencijoje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas pasakė, kad litas yra pervertintas kai kurių valiutų atžvilgiu, o įvedant Lietuvoje eurą, lito kursas šios valiutos atžvilgiu gali būti pakeistas. Šie vieno iš geriausių Lietuvoje ekonomistų pasakyti teiginiai sukėlė nedidelę audrą žiniasklaidoje ir tarp politikų bei šiokią tokią paniką visuomenėje. Jau tą pačią dieną profesorius bandė atsisakyti savo žodžių, o kai kurie socialdemokratų partijos nariai netgi pasiūlė jam atsistatydinti. Įdomu, dėl ko turėtų atsistatydinti K.Glaveckas? Dėl to, kad pasakė tiesą? O gal dėl to, kad netrukus jos atsisakė? Skaityti toliau →

Valdančioji koalicija praėjusių metų pabaigoje patvirtino ir ėmėsi įgyvendinti krizės įveikimo planą, kurio esmė – siekis sumažinti biudžeto deficitą, įvykdant gana nevykusią mokesčių reformą. Dabar dalies mokesčių pakeitimų jau atsisakoma, tačiau kyla klausimas, ar yra parengtas kitas, išsamesnis krizės įveikimo planas – planas B – kuriame būtų aprėpti ne tik svarbiausi šalies ekonomikos ir finansų sistemos sektoriai, bet ir būtų įvardintos krizės priežastys. Skaityti toliau →

Prasidedant pačiai rimčiausiai po nepriklausomybės atgavimo  ekonominei krizei Lietuvoje,  finansinių problemų sulaukė ir vargu ar išvengs bankroto valstybinio kapitalo UAB “Būsto paskolų draudimas”. Jei,  didinant kapitalą, įmonei nebus leista bankrutuoti, tai reikš, kad per šią bendrovę mokesčių mokėtojų pinigais bus dengiami neatsakingai kelerius metus būsto paskolas dalinusių komercinių bankų nuostoliai. Skaityti toliau →

Prieš kelias buvo pranešta, kad “greitoji” Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinė pagalba tikriausiai bus suteikta dar vienai Lietuvos kaimynei – Baltarusijai. Viena šios pagalbos sąlygų – 20 proc. Baltarusijos rublio devalvavimas. Kaip žinome, broliams latviams pavyko įtikinti TVF, kad toks ar panašus lato devalvavimas šiai šaliai būtų pražūtingas. TVF sutiko, nors kai kurie jo specialistai turėjo kitokią nuomonę. Diskusija šia tema iki šiol vyksta ir pasaulio ekonominėje žiniasklaidoje. Skaityti toliau →

Kokius šiuos metus prognozuoja ekonomistai? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su nepriklausomu finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.

– 2009-ieji bus ekonominės krizės metai. Kokį prognozuojate bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį?

– Manau, šiemet BVP neišvengiamai smuks 4-6 procentais. Tiksliau prognozuoti labai sunku, nes neaišku, kas vyks finansų rinkose, kaimyninių šalių ekonomikoje, kaip keisis vidaus vartojimas. Neabejoju, kad situacija blogės. Tai gali nulemti net dar didesnį ūkio nuosmukį. Skaityti toliau…

Gruodžio 17d. Vilniuje įvyko vieša paskaita, kurią surengė naujienų portalas lrytas.lt ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Daugiau apie paskaitą ir interviu su lektoriumi  Paskaita, skaidrės, videoreportažas.