“Svarbus pokalbis”: Ar Lietuva nepraranda finansinės nepriklausomybės?

Kitais metais daugiau kaip trečdalį valstybės išlaidų padengs ES paramos ir finansų rinkose pasiskolintos lėšos.  Ką tai reiškia mums visiems? Ar Lietuva nepraranda finansinės nepriklausomybės? Ir ar ateityje nesulauksime dar vienos krizės?

Diskusija su Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu Algirdu Butkevičiumi Baltijos TV laidoje „Svarbus pokalbis“ gruodžio 20d.

Laidos vedėjas – finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Ką jūs, kaip buvęs finansų ministras, manote apie šiuos skaičius, kurie numatyti kitų metų biudžete: valstybės skola išaugs iki 36 milijardų litų, arba iki 30 tūkstančių litų kiekvienam šalies dirbančiajam, o už šią skolą mokamų palūkanų suma padidės 60 proc., lyginant su šiais metais ir sudarys 1,6 milijardo litų?

Sudėtingas klausimas. Tačiau pirmiausiai reikėtų įvertinti, ar biudžetas sudarytas pagal prioritetus, arba pagal programas. Sutinku su kai kurių ekspertų nuomone, kad biudžetas nėra programinis. Biudžeto išlaidų planavimas vyko chaotiškai, o kad pajamos neatrodytų labai menkos, numatyta panaudoti apie 8 milijardus litų ES paramos lėšų. Kyla didelės abejonės, ar tokia didelė suma gali būti panaudota. Jeigu skolintos ir ES paramos lėšos būtų efektyviai naudojamos programoms, kurios išsaugotų arba sukurtų darbo vietas ir skatintų ekonomiką, tuomet galima būtų tikėtis, kad po kurio laiko išaugtų tiek privataus sektoriaus, tiek ir valstybės biudžeto pajamos. Tačiau iš to, kas numatyta kitų metų biudžete, tokių tendencijų nesimato. Kalbant apie skolos aptarnavimo išlaidas (palūkanas), galima pasakyti, kad mes sumokėsime už “politinę potenciją”. Tai – nenoro skolintis iš TVF ir kitų institucijų už mažas palūkanas kaina.

Paskaičiavau, kad jau 2011 metais palūkanų už valstybės skolą sumokėsime bent milijardu litų daugiau, negu mokėtume, jei būtume pasiskolinę iš TVF. Jei brangiai skolinsimės ir ateityje, šis skirtumas dar didės. Turint omenyje, kad skolintos lėšos panaudojamos neefektyviai, ar jūs nemanote, kad Lietuvai gresia valstybės skolos krizė? Užsienio ekonomistai dėl to jau prieš metus įspėjo Lietuvą ir kitas panašias valstybes. Su šia problema jau dabar susiduria Graikija. Ar Lietuva neina tuo pačiu keliu?

Taip, galiu pasakyti, kad einame šiuo keliu. Vyksta chaotiškas skolintų lėšų panaudojimas. Esu matęs skaičiavimų, kad 2011 metais reikės skolintis daugiau negu kitais metais, nes dar labiau išaugs palūkanų mokėjimai.

Kaip vertinate faktą, kad beveik keturiasdešimt procentų visų valstybės biudžetų išlaidų šiais ir kitais metais padengia ES paramos ir pasiskolintos lėšos? Ar tai nėra grėsmingas santykis? Galbūt galima teigti, kad Lietuva jau nebeturi nepriklausomo valstybės biudžeto?


Įdomi informacija. Tačiau turėtume grįžti į dar ankstesnius metus, kuomet matėme, kaip į privatų sektorių plūdo komercinių bankų skolintos lėšos.

Tuomet valstybė gyveno iš privataus sektoriaus skolos augimo, dabar skolinasi pati ir taip laikinai palaiko biudžetų finansavimą.

Taip, vyko didelis pinigų importas, tačiau jis nebuvo nukreiptas į produktyvius ekonomikos sektorius, neskatino darbo našumo augimo. Didžioji dalis šių lėšų buvo paprasčiausiai suvartota. Susidarė įvairūs ekonominiai burbulai, apie kuriuos dabar daug kalbama. Remiantis ką tik pateikta informacija, matome, kad vėl ketinama panaudoti daug ne šalyje uždirbtų, o importuotų lėšų. Tai dar kartą įrodo, kad būtina labai atsakingai elgtis su šiomis lėšomis. Jeigu ES paramos lėšos bus nukreiptos į naujų technologijų, inovacijų ir eksportą kuriančias sritis, turėsime vienokią situaciją. Tačiau jeigu bus bandoma bet kokia kaina panaudoti kuo daugiau šių lėšų, paprasčiausiai jas suvartojant ir netgi girtis geriausia jų panaudojimo statistika ES, ateityje tikrai nesulauksime nieko gero.

Taigi, matome, kad pinigų importas, vykęs kelis pastaruosius metus, tęsiasi ir toliau. Ar, priimant biudžeto įstatymą, vyriausybė pateikė detalesnes prielaidas ir veiksmų planus, pagrindžiančius 2011-2012 metų biudžetų rodiklius?

Seimui buvo pateikti 2011-2012 metų pajamų ir išlaidų skaičiai, tačiau jokių diskusijų apie tai, kuo remiantis taip planuojama, nebuvo.

Ar pripažįstate, kad visas viešasis sektorius – socialinis draudimas bei rūpyba, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos bei pats valstybės valdymo aparatas – turėtų būti pertvarkyti, nes valstybė paprasčiausiai nepajėgi jų išlaikyti. Ar jums žinoma, kas konkrečiai bus daroma šiose srityse kitais metais?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad buvo neatsakingai pasielgta, atleidžiant dalį darbuotojų iš kai kurių ministerijų. Daugelis jų buvo kompetetingi ir patyrę savo srities žinovai ir nepriklausė jokioms partijoms. Norint vykdyti reformas, tokie žmonės reikalingi. Vieni ministrai tikrai nepajėgs visko padaryti. Jie gali sukurti strategijas, nužymėti veiksmų kryptis, tačiau konkrečius pokyčius turi įgyvendinti sistemą pažįstantys darbuotojai. Na, o darbus reikėjo pradėti nuo funkcijų analizės ir tas funkcijas dubliuojančių struktūrų naikinimo įvairiose valdymo grandyse – ministerijose, apskrityse ir savivaldybėse. Tokiam požiūriui būtų pritarusi ir opozicija.

Matyt dėl to nepradėta pertvarkyti ir “Sodros” sistema, nors dabartinė valdančioji koalicija dirba jau visus metus. Nėra netgi jokio tokios pertvarkos plano.

Kaip vertinate prieš kelis mėnesius premjero A.Kubiliaus visam pasauliui paskelbtas žinias, kad Lietuva bus pasirengusi įsivesti eurą 2012 (interviu CNBC rugpjūčio mėn.) ar 2013 (interviu BBC lapkričio mėn.) metais. Ar jums žinomi konkretūs planai,  kaip ir kada Lietuvos finansiniai rodikliai ims atitikti Mastrichto kriterijus? Ar rimtos tokios premjero kalbos?

Tokių planų matyti neteko. Tačiau sprendžiant iš kai kurių prognozių, 2011 metais fiskalinis deficitas gali būti dar didesnis negu šiemet ir valstybei gali tekti skolintis dar daugiau negu 2010 metais. Todėl vien dėl to kalbėti apie euro įvedimą 2012 ar 2013 metais vargu ar galima. Iki to laiko būtina išspręsti it “Sodros” biudžeto deficito problemą. Todėl anksčiausia data, kuomet galima būtų įsivesi eurą, yra 2014 metai.

Tačiau netgi it tokiu atveju būtini ryžtingi veiksmai, ir jau dabar.

Taip, pirmiausia turi būti aišku kaip valdysime skolą, kaip mažinsime ją ir fiskalinį deficitą.Taip pat turime žinoti, kaip valdysime iš išorės ateinančias lėšas.

Tikriausiai jums teko susipažinti su neseniai paskelbta informacija apie Europos centrinio banko pranešimą, kuriame teigiama, kad Baltijos valstybėms gresia dar viena krizė. Nors pats pranešimas buvo lyg ir konfidencialus, tačiau jame minimi jau anksčiau to paties banko ir kitų institucijų bei pavienių ekonomistų išvardintos problemos: prasta komercinių bankų sistemos priežiūra, didelė priklausomybė nuo skolintų lėšų, ekonominių burbulų sprogimas.  Kaip vertinate tokią nuomonę ir perspėjimus?

Taip, tai jau žinomos problemos. Labai keista, kad į tokią informaciją prieš kelis metus nebuvo tinkamai reaguota, ypatingai komerciniuose bankuose. Sutinku, kad ir dabar tai – rimtas perspėjimas. Visos trys Baltijos valstybės yra smarkiai pažeidžiamos, jei nėra tinkamai prižiūrimi bankai ir nevaldomos pinigų injekcijos. Jei ateinantys pinigai bus paprasčiausiai suvartoti, pranešime minimos grėsmės gali būti visai realios.

Įsivaizduokime, jei smarkiai, pavyzdžiui, dvigubai sumažėtų ES paramos arba skolintų lėšų srautas, šiuo metu plūstantis į Lietuvą. Turėtume labai rimtų problemų, nes tektų labai staigiai mažinti išlaidas ir socialines išmokas. Tai sukeltų ir finansines ir socialines problemas.

Tuomet, matyt, turėtume socialinę krizę, nes daugelio socialinių programų finansavimo tektų atsisakyti. Tai būtų pats blogiausias scenarijus.

Ar sutinkate su vertinimu, kad šiuo metu valstybėje vyksta gaisrų gesinimas importuotais pinigais o ne kokia nors strategija pagrįstas finansų ir ekonomikos valdymas?

Taip, sutinku. Jau praėjusių metų pabaigoje, kuomet buvo diskutuojama apie šių metų biudžetą, kalbėjau, kad reikalingi du esminiai dalykai: strategija su veiklos prioritetais ir kompetetingi žmonės, kurie gebėtų valdyti tiek vidaus finansinius išteklius, tiek ateinančius iš išorės. Šito aš nematu ir abejoju ar tai atsiras artimiausiu metu.

Ko galime laukti 2011-2012 metais? Ar realu tikėtis tolesnio mokesčių didinimo, radikalaus išlaidų mažinimo, likusio valstybės turto privatizavimo programos parengimo ir įgyvendinimo? Deja, tačiau dėl besiklostančių tendencijų nemanau, kad pavyks išvengti šių žingsnių. Ką manote jūs?

Atsakymas prasideda žodžiu jeigu… Jeigu Vyriausybė racionaliai naudos ES lėšas, jeigu tinkamai suplanuos ekonomikos skatinimo prioritetus, jeigu bus numatytos darbo vietų išsaugojimo programos, nes tik dirbantys žmonės sukuria pajamas į biudžetą. Tuomet antrojoje kitų metų pusėje galime tikėtis šiokio tokio padėties pagerėjimo. Bet jeigu ir toliau tęsis chaotiškas valdymas ir vienadienių problemų sprendimas, vargu ar galime tikėtis ko nors geresnio.

Ką gi, tikėkimės, kad jau netrukus vyriausybė imsis pertvarkyti viešąjį sektorių ir žymiai efektyviau panaudos ES paramos ir skolintas lėšos. Nes jeigu tai nebus padaryta, Lietuvos laukia išlaikytinės ir amžinos skolininkės dalia.