Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika patyrė tikrą  šoką. Kokie iššūkiai  ir kokios galimybės mūsų laukia laukia šiemet? Kas kels šalies ūkį  iš duobės?

Apie tai – diskusija  BTV laidoje „Svarbus pokalbis“sausio 10d. Laidos svečiai – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis ir Lietuvos Pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Laidos vedėjas – finansų analitikas Stasys Jakeliūnas

Statybų  ir nekilnojamojo turto sektorius Lietuvoje pernai patyrė  didžiulį nuosmukį. Statybų apimtys Lietuvoje krito apie 50% – daugiausiai ES. Ar tikėjotės tokių dramatiškų pokyčių?

R.D.: Tai buvo didžiausia krizė per visą nepriklausomybės laikotarpį. Šokas, ypatingai pirmąją metų pusę, buvo didžiulis. 2008 metais niekas negalvojo apie statybos apimčių mažėjimą, visi planavo plėtrą. Statybos įmonės pirko techniką, su statybos pramone susijusios gamybos įmonės taip pat investavo į naują įrangą. Sukrėtimas buvo toks didelis, kad daliai įmonių teko užsidaryti, kitiems teko radikaliai peržiūrėti savo ateities planus. Antroje metų pusėje įmonės bent jau prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų. Jos pertvarkė savo struktūrą, išlaidas ir veiklos prioritetus.

Kas, jūsų  manymu, lėmė tokį nuosmukį?

R.D.: Be abejonės, pasikeitusi finansavimo situacija. Bankai pirmieji sureagavo į finansų krizę  ir 2008 metų rudenį radikaliai pakeitė finansavimo sąlygas. Iki tol bankai labai palankiai žiūrėjo į naujų  projektų ir gyventojų, perkančių butus, kreditavimą.  Rudenį visos derybos dėl naujų projektų finansavimo buvo sustabdytos, ėmė strigti jau pradėtų projektų finansavimas. Na, o kadangi visas nekilnojamojo turto plėtojimas ir įsigijimas susijęs su ilgalaikiu finansavimu, toks finansavimo sąlygų pasikeitimas ir lėmė radikalius pokyčius visame statybų ir nekilnojamojo turto versle.

Pramonė  nepatyrė tokių didelių  sukrėtimų, gamybos apimtys praėjusiais metais sumažėjo apie 15 proc. Kurios pramonės šakos susidūrė  su didžiausiomis problemomis?

S.B.: Pirmiausiai – tos įmonės, kurios gamino statyboms – statybinių medžiagų gamybos ir kasybos pramonės atstovai. Nuosmukį patyrė ir kai kurios kitos šakos, pavyzdžiui, trąšų gamyba. Tačiau, bendrai vertinant, gamybinė pramonė, kaip ir statybų pramonė, buvo nepasirengusi tam, kad vienu metu būtų sustabdytas kreditavimas ir tuo pačiu smarkiai sumažėtų paklausa.

Kokios pramonės  šakos turi geriausias plėtros galimybes šiemet ir ko sąskaita – vidaus vartojimo ar eksporto?

S.B.: Kol kas pramonė auga eksporto sąskaita. Manau, kad tokios tendencijos klostysis ir šiais, ir kitais metais. Tačiau ir eksporto perspektyvos nėra labai aiškios, nes šalys, į kurias eksportuojama – netgi tokios kaip Vokietija ir Švedija – kol kas nedemonstruoja tvaraus ekonomikos augimo. Sparčiai auga daugelio valstybių skolos ir vidaus vartojimas ten nėra labai stabilus. Jau nekalbant apie tai, kad yra tikimybė, jog pasaulį gali apimti dar viena krizės banga. Na, o šakos, kurios gali tikėtis šiokio tokio augimo – elektronikos, maisto, medienos.

Ko šiemet laukia ir tikisi statybų  ir nekilnojamojo turto sektorius?

R.D.: Kiekviena lazda turi du galus. Krizę vertinu ir negatyviai, ir pozityviai. Pastaruosius kelerius metus nekilnojamojo turto sektoriuje dirbo kas tik netingėjo. Daug kas, matydami augančias kainas, pirko žemės sklypus ir tikėjosi greito uždarbio. Šiuo metu liko tos įmonės, kurios turėjo ilgalaikį įdirbį, gerą vardą, strategiją ir tinkamus produktus. Kita vertus, nekilnojamasis turtas nėra vienalytė sritis. Yra komercinis, yra gyvenamasis sektoriai. Šie sektoriai savo ruožtu skaidosi į atskirus segmentus. Yra regioniniai skirtumai. Visi segmentai išgyvena savo pokyčius. Ir tik gilios informacijos bei strategijos turėjimas leidžia tinkamai planuoti ateitį. Šiemet biurų segmente, matyt, pokyčių laukti neverta. Biurų yra  pakankamai, dalis jų neužimta. Tik plėtotojas, turintis konkretų nuomininką, gali statyti naują biurų pastatą. Prekybos centrų ar parduotuvių rinkoje – panaši padėtis. Vilniuje padėtis dar palyginti nebloga, tačiau rajonuose jau žinome atvejų, kuomet patalpos nuomojamos tik tam, kad būtų apmokėtos komunalinės paslaugos. Būsto rinkoje padėtis kiek kitokia. Antrinėje rinkoje pardavimai po truputį auga, o tai reiškia, kad būsto paklausa yra. Todėl, atsižvelgdami į tai, šiemet pradėsime du naujus projektus.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo darbuotojų pajamų  natūra apmokestinimas. Ar įmonėms aišku, kaip šį mokestį apskaičiuoti?

S.B.: Kol kas neaišku. Bandžiau aiškintis Mokesčių inspekcijoje, tačiau aiškių atsakymų  į klausimus nėra.  Apskritai šį mokestį vertinu kaip netinkamai parengtą ir įvestą netinkamu metu. Tuo labiau, kad prieš pusmetį Vyriausybė susitarė su asocijuotomis verslo organizacijomis, kad šiemet nebus įvesti nauji mokesčiai ir nedidinami dabar galiojančių tarifai. Nors manau, kad savo esme toks mokestis reikalingas. Tačiau, jeigu jau jis įvedamas, įmonėms reikia leisti naujai įsigytų automobilių PVM atskaitą.

Kokia jūsų  nuomonė dėl šio mokesčio?

R.D.: Tai – savotiškas “trupinėjimasis”. Tačiau žymiai svarbiau yra tai, kad verslui turėtų būti aiškūs ir suprantami mokesčių pakeitimai. Juk bet kokį verslą kurdami ar plėtodami, rengiame verslo planus. Tai darydami, bandome vertinti visas galimas išlaidas ir rizikas. Ir ta vieta, kuri šiaip turėtų  būti stabiliausia – valstybės mokesčių politika – yra mažiausiai prognozuojama.

Prieš  kelias dienas pasirodė pranešimai, kad pramonės  įmonės, pabrangus elektrai, ketina maždaug dviem procentais sumažinti darbo užmokestį. Ar tai tiesa ir, jeigu taip, kodėl taip ketinama elgtis?

S.B.: Įmonės jau ne kartą mažino savo kaštus. Šiemet tik apie  10 proc. įmonių planuoja dirbti pelningai. Įmonių vadovai teigia, kad nebeturi kitų išlaidų mažinimo rezervų ir mato du kelius – arba dalį darbo užmokesčio mokėti nelegaliai, arba šiek tiek sumažinti oficialiai mokamą atlyginimą darbuotojams. Tačiau eiti į šešėlį įmonės, ypatingai didesnės, nėra linkę.

Ar statybų  sektoriuje bus toliau atleidžiami darbuotojai. O gal atvirkščiai, čia daugės darbo vietų?

R.D.: Matome, kad po truputį  įsibėgėja projektai, kurie finansuojami ES pinigais. Didelio optimizmo dėl daugiabučių renovavimo neturiu, tačiau viešųjų  pastatų renovavimas, kurio finansavimą organizuoja Ūkio ministerija, matyt, judės sparčiau. Tradicinė gyvenamoji ir komercinių pastatų statyba šiemet dar, ko gero, reikšmingų atsigavimo ženklų nerodys. Tačiau tai yra geras metas individualiai statybai ar būsto remonto darbams, nes jų kainos tikrai yra nukritę. Taip kad nemanau, jog statybų sektorius toliau reikšmingai trauksis.

Ar jau matote kokius nors bankų kreditavimo politikos pokyčius, kurie padėtų  atsigauti ir statybų sektoriui?

R.D.: Manau, kad apie bankų  kreditavimo politiką reikėtų kalbėti kito ketvirčio pradžioje. Bankai turi įvertinti, kaip įmones ir visą ekonomiką paveiks energijos kainų pokyčiai. Todėl, matyt, visą pirmąjį pusmetį nebus ypatingų bankų kreditavimo politikos pokyčių.