Spalio 30 d. Lietuvos Finansų ministerija viešai pranešė, kad Europos Komisija neturi Lietuvai pastabų dėl kitų metų biudžeto projekto. Tai buvo keistoka skaityti, nes jau šių metų pavasarį Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos finansus kai kurie planuojami kitų metų skaičiai buvo pažymėti raudonai kaip pernelyg rizikingi.
Šį pirmadienį Valstybės Kontrolės sudėtyje esanti ką tik įkurta fiskalinės (biudžeto) priežiūros institucija pranešė, kad kitais metais planuojamas pernelyg didelis viešųjų finansų deficitas ir jį reikėtų sumažinti dvigubai. Į tai premjeras nuomojo ranka, pareiškęs, kad viskas tvarkoje.
Antradienį buvo paskelbta ir Europos Komisijos nuomonė apie Lietuvos kitų metų biudžeto projektą. Ir ką gi, vietoje to, kad jis būtų be pastabų, kaip kad skelbė Finansų ministerija, šis projektas įvertintas kaip rizikingas. Nes, pasak Komisijos specialistų, realybėje kitais metais Lietuva gali pažeisti euro zonos fiskalinės drausmės reglamentus. Tuos pačius, kurių, įsivedant eurą, savo piliečių ir visos Europos akivaizdoje iškilmingai įsipareigojo laikytis finansų ministras. Ir iš karto, dar net neapšilęs joje kojų, rizikuoja pažeisti. Stebėtinas greitis ir atsainumas.
Trečiadienį vakare nacionalinės televizijos laidoje buvo linksma klausyti R. Šadžiaus ekonominės demagogijos, aiškinant, kodėl Lietuvai kitais metais nereikia mažinti biudžeto deficito ir atsižvelgti į rekomendacijas. Ministras tikrai patobulėjo per šią kadenciją. Jos pradžioje buvo nervingas ir abejojantis. Bet, matyt, suprato, kad privalo skleisti pasitikėjimą ir spinduliuoti „pozityvą“.
Pasak ministro, Lietuvai kitais metais nereikia mažinti deficito, nes taip neva bus skatinama vis dar per lėtai auganti šalies ekonomika. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos plėtra paspartės nuo 1,7 proc. 2015 metais iki 2,9 proc. kitais metais. Atrodytų, ką dar čia skatinti, kai planuojamas gerokas spartos ūgtelėjimas. Estijai, kuri planuoja subalansuotą biudžetą, ekonomikos skatinti kažkodėl nereikia. Nors BVP prognozės šiai šaliai labai panašios – atitinkamai 1,9 ir 2,6 proc.
Tokios ministro ir Vyriausybės „ekonomikos skatinimo“ rezultatas – 2014–2017 m. Lietuvos skola ne tik kad nemažės, bet dar šiek tiek paaugs – nuo 40,7 iki 42,5 proc. BVP. „Lėtos“ ir nieko neskatinančios Estijos skolos pokytis, remiantis tos pačios Komisijos prognoze, bus jos sumažėjimas nuo 10,4 iki 9,2 proc. BVP. Šis skolos lygis – keturis su puse kartų mažesnis nei Lietuvos. Įspūdinga.
Na, ir dar viena smulkmena. Estijos stabilizavimo rezerve – maždaug 7 proc. BVP dydžio finansinė „pagalvė“, Lietuvos finansinės atsargos arti nulinės žymos. Tokios pat jos bus ir kitais, ir dar kitais metais. Tad jei vėl kiltų krizė, Estijai skolintis nereikėtų visai, o Lietuvai skolinimosi kaina tikrai šoktelėtų į viršų. Ministras tai turėtų dar prisiminti, kuomet… taip pat buvo finansų ministru 2008 metais. Vienintelė paguoda dabar, būnant euro zonoje, kad esame maži. Todėl tokia mums patiems didelė, bet ES mastais maža skolos našta nesugriautų ES mechanizmų ir mes nebankrutuotume. Bet tai per menka paguoda ir joks pagrindas nesilaikyti prieš metus prisiimtų įsipareigojimų atsakingai valdyti šalies finansus.
Mūsų Valstybės kontrolierius, kuriam ir yra pavaldi naujai įsteigta biudžeto priežiūros institucija, toje pačioje laidoje bandė aiškinti, kodėl reikėtų mažinti biudžeto deficitą. Jis labai stengėsi, bet ir jam, ir ministrui buvo aišku, kad biudžeto prižiūrėtojų nuomonės ir rekomendacijų nei Vyriausybėje, nei Seime niekas neklausys. Nereaguos mūsų politikai ir į Europos Komisijos pastabas.
Tuo metu analogiškos biudžeto priežiūros institucijos vadovas Estijoje, profesionalus ir žinomas ekonomistas, šį pavasarį nurodė savo vyriausybei, kad kitais metais biudžetas turi būti subalansuotas. Nes, pasak jo, pasaulio ekonomikoje yra rimtų rizikos židinių ir todėl Estijai geriau turėti nepriekaištingą viešųjų finansų būklę.
Vieną tų židinių – teroristų atakas ir jų sėjamą baimę Europoje – kasdien stebime televizorių ekranuose. Kitas rizikos židinys, Kinijos ekonomikos lėtėjimas, lyg ir yra toli nuo mūsų, bet jis jau kurį laiką daro neigiamą įtaką viso pasaulio ekonomikai. Tų židinių yra ir daugiau.
Bet mūsų finansų ministras ir Vyriausybė meta iššūkį estams, Europos Komisijai ir sąmoningai prisiima riziką. Nes jie žino, kad jeigu kas nors atsitiks, už šią riziką sumokės kiti. Kaip ir praėjusį kartą, ar ne taip, ministre? Išvertus iš anglų kalbos, toks elgesys vadinasi amoralus rizikavimas („moral hazard“).
Estijos vyriausybė, būdama labiau atsakinga nei mūsiškė, atsižvelgė į savo biudžeto kontrolierių rekomendaciją ir pakoregavo biudžeto projektą. Europos Komisija prognozuoja, kad ir šiais, ir kitais metais Estijos biudžetas bus perteklinis. Todėl ne Lietuvai, o Estijai Europos Komisija neturi jokių pastabų dėl kitų metų biudžeto projekto. Gal Finansų ministerija, skelbdama mums, kad Komisija neturi priekaištų biudžeto projektui, supainiojo valstybes? Manau, kad ne. Finansų ministerija mums paprasčiausiai pamelavo.
alfa.lt