Pastarosiomis dienomis pagausėjo pranešimų, iš kurių galima spręsti apie bręstančias problemas Lietuvos bankų sistemoje. Ką tik sužinojome, kad Lietuvos bankas paprašė Vyriausybės, teikiant Seimui biudžeto pataisas, numatyti tris milijardus litų bankų paskolų garantijoms, jei pastariesiems kiltų problemų. Be to, tas pats Lietuvos bankas paskelbė, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos bankų sistemoje užfiksuotas septyniolikos milijonų litų nuostolis.
Tai – nedidelė suma, tačiau pats nuostolio faktas – gana įdomus, ypatingai turint omenyje tai, kad praėjusių metų trijų ketvirčių pelnas buvo netgi didesnis už to paties laikotarpio 2007 metų rezultatą. Prisimename, kad būtent 2007 metais bankai Lietuvoje uždirbo rekordinį visų laikų pelną.
Sprendžiant iš paskelbtų praėjusių metų bankų veiklos rezultatų, atrodo, kad bankų sistemoje ėmė sparčiai kauptis nuostoliai dėl “blogųjų”, arba, kitaip tariant neveiksnių (nuvertėjusių ir daugiau kaip 60 dienų pradelstų) paskolų, kurių gavėjai nebesugeba jų laiku grąžinti. Pasak Lietuvos banko, neveiksnių paskolų rodiklis išaugo nuo 2,55 iki 4,55 procento.
Nuostoliai, susiję su tokiomis paskolomis, praėjusiais metais, lyginant su 2007 metais, išaugo daugiau kaip penkis kartus! Nors suminis (įskaitant ankstesnius laikotarpius) šių nuostolių dydis praėjusių metų pabaigoje tebuvo 1,2 proc. paskolų portfelio, tendencijos – tikrai grėsmingos. Būtent dėl šių nuostolių bankų sistemos rezultatas paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį ir buvo neigiamas.
Kaip sparčiai šie nuostoliai augo pirmąjį šių metų ketvirtį ir kaip sparčiai augs artimiausiais mėnesiais? Ar dėl jų Lietuvos bankų sistema gali tapti nemoki? O gal mūsų bankų sistema – išskirtinė ir ji atlaikys vadinamųjų “apnuodytų aktyvų”, kurie slegia daugelio valstybių finansų institucijas, problemas? Nors jų prigimtis Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos valstybėse kitokia, negu “išsivysčiusiose” finansų rinkose, tačiau esmė ta pati – jos mažai ko tevertos.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo “išslaptintoje” ataskaitoje, informacija apie kurią buvo paskelbta šio mėnesio pradžioje prognozuoja, kad dėl dabartinės krizės Rytų ir Centrinės Europos regione tokie bankų nuostoliai pasieks apie 20% jų paskolų portfelio.
Panašų rodiklį TVF prognozavo ir Latvijai, kuomet jos misija lankėsi šioje valstybėje praėjusių metų gruodžio mėnesį. TVF ataskaitoje kaip rizikingas veiksnys pažymėta tai, kad maždaug du trečdaliai Latvijoje veikiančių bankų paskolų susijusios su nekilnuojamuoju turtu (NT) ir tai kels problemas bankams, toliau krentant šio turto kainoms.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis praėjusių metų pabaigai, Lietuvos komercinių bankų paskolų portfelyje maždaug pusė paskolų yra vienaip ar kitaip susijusios su NT. Tai – mažiau nei Latvijoje, tačiau vis tiek labai daug. Tai – paskolos statybų ir NT plėtros bei valdymo bedrovėms (viso apie 15 mlrd. lt) ir būsto paskolos gyventojams (apie 21 mlrd. lt).
Visi žinome, kas šiuo metu vyksta su šio turto kainomis ir sandorių skaičiumi – jie dramatiškai krenta. Be visų kitų krizių, Lietuvoje vyksta ir NT krizė – šio turto kainų burbulo sprogimas – kuri žlugdo ir visų, susijusių su investicijomis į šią rinka iliuzijas ir pelnus. Tų, kurie grindė savo veikos perspektyvas toliau augsiančiomis kainomis arba bent jau tuo, kad toks kainų nuosmukis, kurį stebime šiuo metu – neįmanomas.
Ypatingai kenčia įmonės, kurios yra smarkiai įsiskolinusios bankams ir kurių pajamos bei galimybės grąžinti paskolas priklauso nuo NT pardavimų. Kenčia ir bankai, dar neseniai galvoję, kad toks raidos scenarijus – neįmanomas.
Gal jis ir nebūtų išsipildęs, jei ne įsismarkavusi pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. Tačiau tai, kad NT, ypatingai būsto kainos buvo reikšmingai viršijusios ekonomiškai pagrįstą lygį – ne paslaptis tuo besidomintiems ekonomistams ir patiems bankams. Paprasčiausiai niekas nelaukė tokių staigių ir vienu metu vykstančių bei vienas kitą negatyviai sustiprinančių pokyčių beveik visuose ekonomikos segmentuose.
Švedijos finansų priežiūros inspekcija, kuri yra atsakinga už šios šalies komercinių bankų (Swedbank, SEB, Nordea ir kitų) priežiūrą, atliko specialius skaičiavimus – testus ir bandė nustatyti, ar šių bankų Švedijoje kapitalas yra pakankamas atlaikyti nuostolius, kurie susidarys dėl neveiksnių paskolų Baltijos valstybėse.
Buvo vertinamas scenarijus, kuomet per trejus metus susikaupęs nuostolis dėl neveiksnių paskolų Baltijos valstybėse pasiektų 15 proc. nuo bankų paskolų portfelių. Šie skaičiavimai buvo atliekami praėjusių metų rudenį ir, juos atliekant, viena esminių prielaidų buvo keturių proc. BVP nuosmukis šiais metais. Kaip žinome, tokią prielaidą dabar galima užmiršti kaip pernelyg optimistinę. Bus labai gerai, jei šis nuosmukis neviršys 10 proc.
Taigi, darant naujus skaičiavimus, atitinkamai reikėtų koreguoti ir galimus nuostolius dėl neveiksnių paskolų. Kokie jie bus – sunku pasakyti, tačiau, matyt, tikrai ne mažesni nei prognozuoja TVF. Ir, deja, Lietuva su visa savo bankų sistema tikriausiai nebus jokia išimtis. Tikiuosi, kad analogiški skaičiavimai nuolat daromi ir Lietuvos banke, kurio naujausios Finansinio stabilumo apžvalgos nekantriai laukiame.
Kad Lietuva nėra išskirtinė valstybė, lyginant su mūsų šiaurinėmis kaimynėmis, tikriausiai mažai kas beabeoja. Prieš kurį laiką, kuomet Latvijos ir Estijos ekonomikos ėmė smukti, guodėmės, kad mūsų šalies BVP vis dar augo. Tačiau po paskutinio praėjusių metų ketvirčio šių iliuzijų nebeliko.
Na, o kai šio mėnesio pabaigoje bus paskelbtas preliminarus šių metų pirmojo kevirčio BVP plėtros rezultatas, kai ką gali ištikti šokas. Nors tam jau esame ruošiami – Finansų ministerija skelbia naujas visų metų BVP prognozes – daugiau kaip 10 proc. nuosmukį. SEB banko prezidento patarėjas leidžia suprasti, kad gali būti ir dar blogiau: “prognozuokime minus devynis, tačiau ruoškimės minus penkiolikai”
Mano grubiu vertinimu, suminiams nuostoliams dėl neveiksnių paskolų per artimiausius kelis ar keliolika mėnesių pasiekus 7-8 proc. bankų paskolų portfelio, daugelio Lietuvoje veikiančių bankų kapitalas taptų nepakankamas jų tolesnei veiklai plėtoti. Gal, kaip visuomet, Latvija pasieks mūsų regiono antirekordą, tačiau problemoms bankų sistemoje turime rengtis ir mes.
Atrodo, kad tai jau daro Lietuvos bankas, ne tik paprašęs Vyriausybės minėtų garantijų, bet ir nurodęs komerciniams bankams, registruotiems Lietuvoje, jau šiais metais padidinti kapitalą. Tai bando daryti ir pati Vyriausybė, parengusi Finansinio tvarumo įstatymo projektą, kuriame numatytos kitos galimos “pagalbos” bankams priemonės.
Tačiau, mano nuomone, bankų kapitalą reikia didinti greitai – per artimiausius tris – keturis mėnesius ir, svarbiausia, jokiu būdu nenaudojant tam mokesčių mokėtojų pinigų, kas numatyta minėto įstatymo projekte ir naujajame biudžeto pataisymų pakete.
Būtent mokesčių mokėtojų pinigai buvo panaudoti Latvijoje, gelbėjant “Parex” banką (pasiskolinus iš TVF ir ES) bei daugelyje kitų pasaulio valstybių. Taip finansinių institucijų pelnai yra paliekami jų akcininkams, o patirti nuostoliai dengiami mokesčių mokėtojų pinigais.
Tai – puikiai visame pasaulyje ir Lietuvoje žinomas bei dažnai naudojamas “pelnų privatizavimo ir nuostolių nacionalizavimo” principas. Manau, kad šį kartą mes galime ir privalome to išvengti, tačiau būtina pareikalauti, kad patys komerciniai bankai ir jų akcininkai nedelsdami imtųsi spręsti neveiksnių paskolų problemas.
Vyriausybės nesugeba valdyti finansinių rizikų. Geriausias to pavyzdys – jau anskčiau mano minėta UAB “Būsto paskolų draudimas”. Joje nuostoliai toliau auga geometrine progresija. Ši bendrovė, siekdama pratęsti savo egzistavimą, netgi imasi teikti beprocentines paskolas savo klientams, kurie nebegali atlikti eilinių būsto paskolų mokėjimų bankams.
Bet koks bankų akcijų perėmimas, jų paskolų garantavimas, jau nekalbant apie neveiksnių paskolų perėmimą į kokį nors vis dar veikiantį valstybinį “Turto banką” grėstų beveik neišvengiamais nuostoliais visiems mums – mokesčių mokėtojams.
Garantijos, kurias Vyriausybė ketina teikti vykdydama savo ekonomikos skatinimo planą taip pat yra labai rizikingos. Daug nuostolių patyrėme dėl tokių garantijų ankstesniaisiais metais, na o pastaruoju laikotarpiu jų sulaukėme dėl suteiktų garantijų, bankrutavus “Alytaus tekstilei”.
Viena esminių krizės priežasčių tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje buvo nevaržomas finansų institucijų apetitas ir nepakankama jų priežiūra. Ir kuo greičiau šio apetito padariniai – neveiksnios paskolos – bus “suviršintos” įliejus į bankus naujų pinigų iš Švedijos ar kitur, tuo realesnis ir spartesnis bus visos Lietuvos ekonomikos atsigavimas.
Taip mano ir TVF vadovas, kuris prieš kelias savaites, duodamas interviu “Financial Times”, pasakė maždaug taip: “remiantis TFV patyrimu iš 122 bankų sistemų krizių įvairiose valstybėse, galima teigti, kad ekonomikos atsigavimas valstybėje niekada neįvyksta, prieš tai neatlikus jos bankų sistemos valymo. JAV teisingai daro akcentuodamos ekonomikos skatinimą, ES – didesnę finansų sistemos priežiūrą. Tačiau visi jie nepakankamai aktyviai ir sparčiai užsiima finansų sistemos valymu nuo blogų paskolų”.
Apibendrinant ir prisimenant tai, kas jau rašyta anksčiau:
Lietuva nebuvo pasirengusi efektyviai pasinaudoti dideliais pigių kreditų ištekliais. Didžioji dalis sparčiai augusio bankų paskolų portfelio buvo skirta vartojimui ir NT, dėl to pernelyg greitai išaugo privataus sektoriaus skola finansų institucijoms. Ši skola dabar slegia įmones bei gyventojus ir yra viena iš esminių šią ekonominę krizę komplikuojančių aplinkybių.
Šalies ekonomika ir valstybės biudžetai tapo priklausomi nuo naujų išorinių kredito išteklių srautų. Statybų, NT, bankų ir prekybos sektoriai bujojo naujai išduodamų paskolų dėka. Dėl to paties bei dėl infliacijos augo ir biudžeto pajamos.
Lietuvoje nebuvo užtikrintas makroekonominis ir finansinis stabilumas. Pernelyg sparčiai augo NT kainos, vyko kiti infliaciniai procesai. Kelerius metus vyravo netvari ir neharmoninga ekonomikos plėtra, nuolat augo užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficitai.
Šiuo metu vyksta staigūs ir negatyvūs pokyčiai komercinių bankų, vastybės finansų sistemose, vidaus ir išorės vartojimo, investicijų bei darbo jėgos rinkose. Šie pokyčiai sustiprina vienas kitą ir kuria “rezonanso efektą”, kadangi visos rinkos ir sistemos yra tarpusavyje susietos.
Lietuvos bankų sistemos laukia rimti išbandymai. Visam regionui prognozuojamas 15-20 proc. paskolų portfelio nuostolis dėl neveiksnių paskolų ir Lietuva tikriausiai nebus išimtis. Neigiamos tendencijos ėmė sparčiai ryškėti bankų sistemoje ir ypatingai – tampriai su ja susijusioje valstybės kapitalo UAB “Būsto paskolų draudimas”.
Pasiūlymai:
Siekti skubaus bankų rekapitalizavimo, nerizikuojant mokesčių mokėtojų pinigais. Neišsprendus bankų neveiksnių paskolų problemų, neveiksmingos bus ir ekonomikos skatinimo programos.
Pareikalauti iš visų Lieuvoje registruotų bankų nuolat konservatyviai vertinti suteiktų paskolų ir įkeisto turto vertę bei atlikti pusės metų finansinių ataskaitų auditą.
Leisti bankrutuoti UAB “Būsto paskolų draudimas”. Ši bendrovė valdoma neefektyviai ir, dirbtinai pratęsus jos veiklą, būtų “deginami” mokesčių mokėtojų pinigai, kuriais dalinai dengiami komercinių bankų nusotoliai.
Pasirengti spręsti stambaus masto fizinių ir juridinių asmenų nemokumo problemą. Būtina skubiai sukurti ir įgyvendinti efektyvų fizinių asmenų bankroto procesą.
Reglamentuoti institucinių investuotojų dalies lėšų investavimą Lietuvoje. Tai užtikrintų bent dalinį šalies ekonomikos bei finansų ir bankų sistemų nepriklausomumą nuo išorės finansavimo šaltinių.
Suburti tarpinstitucinę ir tarptautinę krizės valdymo grupę. Krizė – kompleksinė, sparčiai besiplėtojanti ir, siekiant ją efektyviai valdyti, reikia tinkamo koordinavimo ir kompetencijos, kurios šiuo metu Lietuvoje nepakanka.
Būtina suvokti ir pripažinti, kad makroekonominis ir finansinis stabilumas valstybėje yra svarbus nacionalinio saugumo komponentas ir jam būtina skirti nuolatinį visų valdžios institucijų, žiniasklaidos bei visos visuomenės dėmesį.