Kas apgins prievartaujamą „Sodrą“?

Praėjusią savaitę Seime buvo patvirtintas 2015 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – „Sodra“) biudžetas. Jame numatyta, kad kitais metais bus didinamos senatvės pensijos ir kitos socialinio draudimo išmokos. Visa tai būtų gerai – pensijos ir išmokos nėra didelės – tačiau yra dvi rimtos problemos. „Sodroje“ šiam pensijų ir išmokų didinimui nėra sukaupta jokių rezervų. Atvirkščiai, yra sukaupta nepakeliama skola. Be to, tokie sprendimai šiurkščiai pažeidžia „Sodros“ veiklą reglamentuojančius įstatymus.

Nuo 2008 metų „Sodros“ biudžetas yra deficitinis ir tai lėmė, kad jos skola priartėjo prie milžiniškos 12 mlrd. litų dydžio sumos. Tai daugiau, nei metinės „Sodros“ biudžeto pajamos ir tokios skolos ji niekada nepajėgs grąžinti. Minėti sprendimai keliais šimtais milijonų litų didins jos biudžeto deficitą, tuo pačiu ir skolą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje rašoma apie „Sodros“ grynąjį turtą (paprasčiau tariant – rezervą) ir kad jo dalis – sukauptas rezultatas – skirta palaikyti „Sodros“ pajėgumą vykdyti teisės aktų nustatytus „Sodros“ įsipareigojimus apdraustiesiems, didinti socialinio draudimo išmokas ir dengti laikiną pajamų trūkumą.

Apie tai, kad grynasis „Sodros“ turtas, arba rezervas gali būti neigiamas (kaip kad yra dabar – jau minėti beveik 12 mlrd. litų) ir kaip tokiu atveju elgtis, šiame įstatyme nėra rašoma. Matyt, įstatymo kūrėjai nenumatė, kad taip gali būti. Tačiau, kaip jau žinome, yra. Todėl vien tai – ne tik didžiulė finansinė, bet ir teisinė problema bei kolizija.

Kito – Valstybinio socialinio draudimo – įstatymo 20 straipsnio pirmojoje dalyje skaitome, kad “asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.”

Taigi viskas lyg ir aišku – jokių rezervų „Sodroje“ didinti išmokoms nėra, tik didžiulės skolos. O jeigu priimami sprendimai didinti išmokas nepadengiami atitinkamais įmokų tarifų didinimais, turi būti skiriami asignavimai iš Valstybės biudžeto. Ne paskolos, kaip kad yra dabar, o lėšos, kuriomis turi būti kompensuojamos dėl priimtų sprendimų išaugusios išlaidos. Argi ne akivaizdu, kad tai, kas vyksta dabar, yra grubus įstatymo pažeidimas ir „Sodros“, kaip sistemos diskreditavimas?

Tokie sprendimai dėl „Sodros“ finansų priimami jau ne pirmą kartą. Panašiai buvo elgiamasi ir 2008 metais. Be to, dėl nežinomų priežasčių nuo šių metų buvo atšaukti valstybės biudžeto asignavimai „Sodrai“, skirti kompensuoti įmokoms į antros pensijų sistemos pakopos fondus. Deja, taip bus ir kitais metais.

Taigi skolose paskendusi „Sodra“ ir toliau finansiškai prievartaujama, verčiama mokėti niekuo nepadengtas padidintas išmokas, iš einamųjų pensijoms skirtų įmokų finansuoti mokėjimus į pensijų fondus ir dar mokėti šimtus milijonų litų per metus siekiančias palūkanas.

Kadangi didžioji dalis skolos yra paskolos iš valstybės biudžeto, „Sodra“, kaip socialinio draudimo sistema, yra paversta valstybės biudžeto įkaite bei išlaikytine. Gal taip suprantamas „Sodros“ valdymas? Tačiau kam tuomet reikalingi minėti įstatymai?

Ir kam reikalinga visa „Sodra“, kaip atskira draudimo sistema? Kaip galima ja pasitikėti, jei priimami sprendimai yra finansiškai nepagrįsti ir neteisėti? O juk „Sodra“ raginami pasitikėti daugiau kaip milijonas išmokų gavėjų ir beveik pusantro milijono socialinio draudimo įmokų mokėtojų, kurie ateityje taip pat tikisi gauti išmokas. Galbūt reikia prijungti „Sodrą“ prie valstybės biudžeto ir baigti vaidinti, kad tai atskira ir stabili draudimo sistema? Nes kaip savarankiška sistema ji jau senokai yra neveiksni ir nemoki.

Tad kas apgins taip prievartaujamą „Sodrą“ ir tuo pačiu visus nuo jos priklausomus šalies piliečius? Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, „Sodros“ taryba, pensininkų organizacijos, Valstybės kontrolė, o gal Prezidentūra? Kol kas sutelktų „Sodros“ gynėjų gretų nesimato. Pasigirsta tik pavieniai balsai, tačiau tai – balsai teisinio ir finansinio nihilizmo tyruose.

Tiesa, kartais sakoma, kad tokia „Sodros“ padėtis nekelia jokių problemų. Neva ji yra valstybės viešųjų finansų dalis ir nesvarbu, kur ta skola yra – „Sodroje“, ar valstybės biudžete. Jeigu taip, tuomet kodėl skolos nekaupti valstybės biudžete? Valstybės mastu skolos dydis liktų toks pat, valstybė gali skolintis finansų rinkose, turi iš ko mokėti palūkanas, o esant reikalui, gali didinti mokesčius. „Sodra“ viso to daryti nepajėgi, ypač su dabartine skola. Niekas be valstybės garantijos jai neskolins.

Kai kurie rimti žmonės dar bando argumentuoti, kad jei „Sodra“ neturėtų skolos, politikams atrodytų, kad pinigų joje yra ir išmokas galima būtų didinti dar daugiau. Tačiau, jei būtų laikomasi jau minėtų įstatymų, to daryti paprasčiausiai nebūtų įmanoma. Tačiau, pasirodo, įmanoma. Nepaisant nei didžiulės „Sodros“ skolos, nei galiojančių įstatymų.

Priimant tokius sprendimus, „Sodra“ toliau stumiama į neapibrėžtumo ir nihilizmo liūną. Kelią iš jo kol kas dar galima rasti. Tereikia sutvarkyti „Sodros“ senatvės pensijų sistemą, kaip kad yra normaliose pasaulio valstybėse. Būtina perkelti visą skolą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, o visas kitas išmokas, daromas iš „Sodros“ sistemos, padengti atitinkamomis įmokomis arba jas tinkamai finansuoti iš valstybės biudžeto. Taip, kaip numatyta dabartiniuose įstatymuose. Taigi, tereikia jų laikytis. Neatrodo, kad tai labai sudėtingas uždavinys.

Be to, būtina iš esmės sustiprinti „Sodros“ tarybą ir jos įgaliojimus. Joje turi dominuoti ekspertai, o iš patariamojo ir formalaus organo, kaip kad yra dabar, ji turi tapti stipri, kompetentinga ir už „Sodros“ biudžetą bei jos ilgalaikį stabilumą atsakinga institucija. Tai, ko gero, yra didžiausia kliūtis pakeliui iš minėto liūno.

Nes, viena vertus, Lietuvoje yra nedaug žmonių, kurie supranta, kas yra moderni ir patvari socialinio draudimo sistema. Kita vertus, šią tarybą formuoja patys politikai, kurie nelinkę paisyti nei ekspertų nuomonės, nei savo priimtų įstatymų. Jiems geriau taip, kaip yra dabar – paklusni bei neveiksni „Sodros“ taryba ir laisvė priimti finansiškai bei teisiškai nepagrįstus sprendimus, už kuriuos nereikia atsakyti.