Dėl atsistatydinimo iš premjero patarėjo pareigų

Per dvejus darbo premjero A. Butkevičiaus patarėju finansų klausimais metus siūliau tvarkyti daugiau nei dešimt valstybės finansų sričių ir išspręsti kai kurias kertines problemas. Pavyzdžiui, paprastesnio ir efektyvesnio valstybei bei banko kreditoriams „Ūkio banko“ uždarymo modelio taikymas, valstybės kapitalo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepagrįstų išmokų komerciniams bankams mažinimas, esminė ir nieko valstybei nekainuojanti mokesčių ir pensijų sistemų pertvarka, valstybės paskolų išdavimo pagrindų tvarkymas, savivaldybių finansavimo ir jų skolos valdymo principų pokyčiai, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelio keitimas, ES paramos lėšų panaudojimo strategijos ir tikslų peržiūra, ekonomikos ir finansų principų taikymas energetikoje, nuosaikesnių ekonominių prielaidų ir prognozių naudojimas sudarant 2015 metų valstybės biudžetą ir kt.

Daugeliu atvejų mano pozicijos ir siūlymų nepalaikydavo nei premjeras, nei finansų ministras, nors kai kurie jų buvo grįsti geriausių Lietuvos ir pasaulio ekonomistų įžvalgomis. Kai kurias problemas bandžiau spręsti savarankiškai ir jas viešinau, prieš tai išsėmęs visas tarnybinio informavimo ir bendradarbiavimo galimybes. Kelio užkirtimas „Swedbankui“ didinti būsto palūkanas dėl euro įvedimo ir publikavimas straipsnio apie 2015 metų „Sodros“ biudžeto sudarymą, šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, buvo pastarųjų mėnesių pavyzdžiai.

Vienintelė finansų politikos sritis, dėl kurios mano ir premjero bei finansų ministro pozicijos iš esmės sutapo, buvo euro įvedimas. Euras įvestas, tačiau kiti finansų srities darbai nevykdomi, problemos nėra sprendžiamos arba atidedamos neapibrėžtam laikui. Todėl, nebematydamas produktyvaus bendradarbiavimo galimybių su dabartine Vyriausybe, nuo 2015 metų sausio 1d. atsistatydinau iš užimamų pareigų.