Baigęs vidurinę mokyklą įstojau į tuometinį KPI (dabar – KTU), tačiau jo nebaigiau – 1980m. buvau paimtas tarnauti į sovietų armiją. Grįžęs iš armijos įstojau mokytis į Vilniaus universitetą. Jį baigiau 1987m., įgijęs psichologo ir psichologijos dėstytojo specialybę.

Po studijų organizavau psichologinio tarpusavio pagalbos grupių darbą, vertėjavau seminaruose, dirbau sociologinių tyrimų srityje.  1989m., prasidėjus kooperatyvų judėjimui, su kolega įkūrėme biurą „Nauji kontaktai“. Tapę tarptautinio klubo nariais, padėjome keliems tūkstančiams lietuvių susirasti susirašinėjimo draugų visame pasaulyje. Į Lietuvą ėmus plūsti didžiuliam laiškų iš Europos, Amerikos ir Afrikos srautui, šia mūsų veikla ėmė aktyviai domėtis tuometinis KGB. Laimei, greitai jo nebeliko, o lietuviai, atsivėrus sienoms, ėmė važinėti po visą pasaulį ir bendrauti su tais, su kuriais susipažino neakivaizdžiai, rašydami jiems laiškus. Pats taip pat nuo 1989m. ėmiau lankytis kitose šalyse.

1993 metais, laimėjęs konkursą, gavau JAV vyriausybės stipendiją ir išvykau studijuoti verslo bei finansų į šią valstybę. 1995m. grįžau į Lietuvą su tuomet dar retu JAV universiteto magistro diplomu. Tais pačiais metais pradėjau dirbti didžiausioje draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Pradžioje – investicijų skyriaus vadovu, vėliau – Finansų departamento vadovu ir bendrovės valdybos nariu. Teko valdyti kelių šimtų milijonų litų vertės bendrovės investicijas 1995-1996 bankų krizės ir 1999 Rusijos krizės metais. Todėl realiai žinau kas tai yra.

2005m. nusprendžiau baigti karjerą komercinėje įmonėje ir atsidėjau pasaulio finansų sistemos bei politikos studijoms. Nuo to laiko nuodugniai gilinuosi ir į Lietuvos finansų bei ekonomikos realijas. Nuo 2007m. šiomis temomis rašau straipsnius ir komentarus, dalyvauju radijo ir televizijos laidose. 2009-2010 m.m. vedžiau BTV laidą „Svarbus pokalbis“, skirtą Lietuvos finansams ir ekonomikai.

2010m. pavasarį dalyvavau parlametiniame Lietuvos banko veiklos tyrime. Iš diskusijų supratau, kad Seime beveik nėra žmonių, suprantančių kaip veikia bankų sistema, kaip ją reikia prižiūrėti ir dėl ko kilo ši krizė. 2010m. rudenį išleidau knygą „Lietuvos krizės anatomija“. Tai kol kas vienintelė knyga apie krizę Lietuvoje. Joje atvirai ir nuodugniai atskleidžiu Lietuvos krizės priežastis, siūlau būdus ją įveikti. Daug dėmesio skiriu Švedijos komercinių bankų ir juos turėjusio prižiūrėti Lietuvos banko vaidmeniui kylant krizei.

2012 metų pabaigoje premjeras A. Butkevičius pakvietė dirbti patarėju finansų klausimais. Siūliau pertvarkyti daug Lietuvos viešųjų finansų sričių, bet, išsiskyrus požiūriams į finansus, politiką ir įstatymų laikymąsi, atsistatydinau iš pareigų. Ši įdomi dvejų metų patirtis paskatino domėjimąsi politikos psichologija ir sociologija.

2015 metų pradžioje išleidau apybraižą „Swedbanko byla“, kurioje aprašiau savo patirtį užkertant kelią banko bandymui pažeisti Lietuvos įstatymus ir klientų teises.

2015 metų pabaigoje inicijavau ir koordinavau lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureato R. Shillerio knygos „Kvailių žvejonė: manipuliacijų ir apgaulių ekonomika“ lietuvišką leidimą.

Šiuo metu bendradarbiauju su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kaip nepartinis šios sąjungos sąrašo kandidatas dalyvavau 2016 metų Seimo rinkimuose. O 2019 metais rinkėjai įvertino mano pastangas Seime ir delegavo į Europos Parlamentą.