1. Ar tai, kad paskolos Lietuvos gyventojams yra išduodamos užsienio valiuta, o taip pat kintamosiomis palūkanomis, nepažeidžia Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 2-e straipsnyje suformuluotos nuostatos: Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. (paryškintas tekstas – aut.)?

2. Ar Lietuvos gyventojai – neprofesionalūs rinkos dalyviai gali tinkamai vertinti ir atsakingai prisiimti valiutų kurso ir palūkanų normų riziką, ypač turint omenyje tai, kad:

– euro įvedimo terminai nėra aiškūs, jie gali nusitęsti iki 2013 metų;

– nėra jokių teisinių garantijų, kad, įvedant eurą, bus taikomas dabartinis lito
ir euro kursas;

– sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje ir lito kurso bus priimamas Europos Sąjungos institucijose;

– Europos centrinis bankas pastaraisiais mėnesiais savo oficialių pareigūnų pareiškimais išreiškia abejones šalių su fiksuotu valiutos kursu (tame tarpe ir Lietuvos) galimybėmis valdyti infliaciją, skatinti šalies ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti makroekonominį bei finansinį stabilumą;

– paskolų palūkanų normas Lietuvoje lemia veiksniai, nepriklausomi nuo Lietuvos banko vykdomos politikos ir kurių eiliniai Lietuvos gyventojai negali prognozuoti ir įvertinti?

3. Ką reiškia Lietuvos banko skelbiamas 6 mėn. VILIBOR, kuris per 2007 metus išaugo daugiau kaip 3 procentiniais punktais ir dėl to būsto paskolų kintamosiomis palūkanomis litais sąnaudos gyventojams išaugo keliais šimtais litų per mėnesį, jei, remiantis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, komerciniai bankai vienas kitam lėšų tokiam terminui beveik neskolina? Ar taip komerciniai bankai nesiekia nepagrįstai padidnti palūkanų pajamas ir paskatinti gyventojus pakeisti paskolų valiutą iš litų į eurus?

4. Kaip konkrečiai reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 56 straipsnio reikalavimas (turint omenyje valiutų kurso ir palūkanų normų riziką, kurią, skolindamiesi lėšas, prisiima gyventojai – neprofesionalūs rinkos dalyviai) „prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį“? (paryškintas tekstas – aut.). Pavyzdžiui, kokius palūkanų normų ir valiutų kurso kitimo bei su tuo susijusius paskolų sąnaudų scenarijus bankai privalo pateikti klientams ir ar tokia informacija yra sutartyse?

5. Ar šiuo metu nebūtų verta svarstyti pasiūlymus komerciniams bankams visas būsto paskolas gyventojams, išduotas eurais, konvertuoti į paskolas litais? Jei, kaip teigia Lietuvos banko ir vyriausybės vadovai, valiutų kurso rizikos nėra ir jos nebus iki pat euro įvedimo, komerciniams bankams tai nieko nekainuotų, o gyventojams nereikėtų su nerimu laukti žinių iš kaimyninių Baltijos šalių ir jas interpretuoti bei kreipti dėmesį į užsienio ekspertų vertinimus ir komentarus. Savo ruožtu Lietuvos bankui ir kitoms valdžios institucijoms nereikėtų nuolat raminti šalies piliečius.

6. Ar šiuo metu taip pat nebūtų verta svarstyti pasiūlymus, kad komerciniai bankai visas išduotas būsto paskolas su kintamosiomis palūkanomis, ypač litais, konvertuotų į paskolas su fiksuotomis palūkanomis bent penkeriems metams? Ar valdyba sutinka su nuomone, kad bankai turi žymiai daugiau galimybių įvertinti ir valdyti palūkanų normų riziką, o Lietuvoje jas ir nustatyti, tuo tarpu gyventojams – neprofesionaliems rinkos dalyviams – nereikėtų gaišti laiko spėliojant palūkanų normų kitimo perspektyvas Lietuvoje ir už jos ribų ir patirti sutarties sąlygų keitimo sąnaudų?

7. Ar Lietuvos banko valdyba nemano, kad nevaldomas Lietuvos komercinių bankų paskolų portfelio augimas reikšmingai prisidėjo prie neproporcingos ir netvarios nekilnojamojo turto rinkos plėtros, turėjo reikšmingos įtakos pernelyg sparčiam vartojimo, importo ir darbo užmokesčio augimui, prisidėjo prie nepagrįstų lūkesčių dėl ekonomikos ir pajamų augimo susiformavimo ir sukėlė grėsmę makroekonominiam šalies stabilumui?

8. Kuo grindžiamas Lietuvos banko skelbiamas „pagrindinis“ tikslas – kainų stabilumo palaikymas? Kokius konkrečius tikslus kelia Lietuvos bankas šioje srityje? Kokias priemones jis taiko šiems tikslams įgyvendinti? Kokie šių priemonių taikymo rezultatai 2007 metais ir kokios prognozės 2008-2009 metams?

9. Kuo grindžiamas Lietuvos banko leidiniuose suformuluotas teiginys, kad siekis prisijungti prie euro zonos yra „yra vienas iš svarbiausių šalies makroekonominės politikos tikslų“. Kokias priemones Lietuvos bankas taiko šiam tikslui įgyvendinti? Ar, valdybos nuomone, yra kitų svarbių šalies makroekonominės politikos tikslų? Kokie jie ir kaip siekiama jų įgyvendinimo?

10. Ar, Valdybos nuomone, nebūtų verta bent kas pusmetį pateikti visų naujųjų Europos Sąjungos šalių ekonomikos apžvalgą, idant šalies vadovai ir kiti jos piliečiai galėtų lyginti Lietuvos ekonomikos ir finansų būklę ne tik su Latvija ir Estija? Be to, ar nevertėtų Banko svetainėje taip pat pateikti išverstų į lietuvių kalbą Europos centrinio banko pareigūnų pranešimų ir pasisakymų, susijusių su ekonominės, pinigų, fiskalinės ir struktūrinės politikos vertinimais šiose šalyse?

11. Kokius valiutų valdybos modelio ir stabilaus lito kurso privalumus ir trūkumus šiuo metu mato Lietuvos banko valdyba, turint omenyje minimalias tiesiogines užsienio investicijas šalyje (ypatingai – naujas, arba „plyno lauko“), sparčiai augančias tarpbankines palūkanų normas litais ir infliaciją, nelėtėjantį bankų paskolų portfelio augimą bei abejotinas ekonomikos plėtros perspektyvas 2008 metais pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje – Europos Sąjungoje?

12. Kodėl buvo nuspręsta išlaikyti valiutų valdybos modelį, atsiejus litą nuo JAV dolerio 2002 metais bei po to – 2004 metais, Lietuvai tapus Ekonominės ir pinigų sąjungos nare? Ar viena tokio sprendimo priežasčių nebuvo galimas lito kurso nuosmukis ir neigiama to įtaka privataus ir centrinės valdžios sektorių skolos užsienio valiuta sąnaudoms?

13. Ar Lietuvos banko valdyba mano, kad ji buvo pasirengusi scenarijui, kad euras Lietuvoje nebus įvestas 2007 m. ir ar numatė, kad infliacija, palūkanų normos šalyje ir einamosios sąskaitos deficitas bus tokie, kokie yra šiuo metu?

14. Ar Lietuvos banko valdyba mano, kad ji buvo pasirengusi ir turėjo visas reikiamas priemones, tame tarpe tinkamus pinigų politikos instrumentus ir tinkamą teisinę aplinką valdyti didžiulius Lietuvos mastais finansinio kapitalo srautus, patenkančius į šalį, jai įstojus į Europos Sąjungą?

15. Ar Lietuvos banko valdyba sutinka su nuomone, kad šiuo metu Lietuvos pinigų sistema yra deformuota ir iš esmės nevaldoma (nes ją reikšmingai veikia euro zonos pinigų ir komercinių bankų skolinimo politika) ir tai nesukuria prielaidų subalansuotai šalies ekonomikos plėtrai.