Diagramos
Ar pakelsime didėjančią skolos naštą?
Ėmus trauktis komercinių bankų paskolų portfeliui, ekonomikoje ir valdžios biudžetuose atsivėrė grėsmingos smegduobės. Vyriausybė jas bando užkamšyti daug ir brangiai skolindamasi. Tačiau bendra privataus ir valdžios sektorių skola toliau auga. Kyla abejonės, ar Lietuvos ekonomika bus pajėgi sugeneruoti pakankamai pajamų ir mokesčių įplaukų į biudžetus, kad pajėgtų aptarnauti šią ir toliau augančią skolos naštą.
Kodėl Lietuvoje – rekordinis nuosmukis, Lenkijoje – tolesnis prieaugis?
Lietuvos mažmeninės prekybos ir statybų sektoriai 2009 metais smuko bene labiausiai visoje ES, tuo tarpu Lenkijoje jie toliau augo. Kodėl tokie didžiuliai kontrastai dviejose kaimyninėse šalyse?
Lenkijoje veikiantys bankai buvo nuosaikesni
Lietuvoje veikusių bankų paskolų portfelis, beprotiškai augęs 2005-2007 metais, traukiasi jau trejus su puse metų. Tuo tarpu Lenkijos bankai, nuosaikiau dalinę paskolas prieš kelis metus, ir toliau sugebėjo išlaikyti šio portfelio prieaugį. Taip buvo užtikrintas tolesnis šių dviejų svarbių Lenkijos ekonomikos sektorių finansavimas. Staigus ir toliau besitęsiantis paskolų portfelio nuosmukis Lietuvoje didžiąja dalimi ir lėmė rekordinį minėtų sektorių susitraukimą.
Bankų paskolos augo pernelyg sparčiai
Komercinių bankų paskolų portfelis Lietuvoje augo dvigubai sparčiau negu indėliai ir 2008 metų pabaigoje dvigubai viršijo jų likutį. Tai – grėsminga disproporcija, kuri šiuo metu koreguojasi ir dižiąja dalimi lemia ekonominės krizės reiškinius šalyje. Į tokią Lietuvos bankų sistemos – ir nemaža dalimi visos ekonomikos bei valdžios biudžetų – priklausomybę nuo Švedijos motininių bankų finansavimo užsienio analitikai atkreipė dėmesį dar 2006 metais. Kad tai buvo nenormalu, dabar pripažįsta ir patys komercinių bankų vadovai. Tačiau Lietuvos bankas matė tik vieną rodiklį – paskolų porfelio santykį su BVP.
Ką reiškia tokie VILIBOR šuoliai?
Šešių mėn. VILBOR indeksas, pagal kurį apskaičiuojamos paskolų litais kintamosios palūkanos ėmė sparčiai kilti 2008 metų pabaigoje, globaliai finansų krizei priartėjus prie Lietuvos. Tačiau labai keistas šio indekso šuolis įvyko ir 2007 metais, kuomet bankai dar negalvojo apie krizę. Įdomu ir tai, kad šis indeksas nėra tarpbankinio skolinimo rinkos palūkanų norma – nors taip ir teigiama, – nes bankai vieni kitiems šešiems mėnesiams beveik neskolina.
VILIBOR šuoliai leido bankams perkelti valiutos riziką ant gyventojų pečių
Šuoliuojantis VILIBOR dėl kylančių paskolų litais palūkanų privertė gyventojus per dvejus su puse metų pakeisti didelę dalį paskolų litais į paskolas eurais. Taip jie – neprofesionalūs rinkos dalyviai – buvo priversti prisiimti lito nuvertėjimo riziką. Tačiau kyla abejonės, ar apskritai yra teisinis pagrindas leisti komerciniams bankams skolinti užsienio valiuta – tuo galėtų pasidomėti Seimas. Kad tai – finansinis ir moralinis nusikaltimas – abejonių nėra.
Lietuva skolinosi ir išlaidavo, Čekija – eksportavo!
Lietuvos gyventojai ir įmonės, daug ir pigiai skolindamiesi iš bankų, nemažą dalį pasiskolintų lėšų skyrė importuotoms prekėms įsigyti. Todėl mūsų užsienio prekybos deficitas augo iki pat 2008 metų vidurio. Ėmus trauktis paskolų portfeliui, sumažėjo ir deficitas, tačiau tai sukėlė smarkų PVM pajamų į biudžetą sumažėjimą 2009 – 2010 metais. Tuo tarpu Čekija tramdė paskolų portfelio augimą ir sugebėjo išlaikyti užsienio prekybos perteklių. Todėl dabar ji – kaip ir Lenkija – patiria mažiau finansinių sukrėtimų.
Kurlink juda mūsų valstybės finansai?
Per dvejus metus pajamos į valstybės biudžetą (iš kurio mokamos palūkanos ir grąžinama skola) sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Tuo tarpu valdžios, t.y., mūsų visų skola per tą patį laikotarpį išaugo dvigubai ir du su puse karto viršijo 2010 metų valstybės biudžeto pajamas. Tai – pragaištinga tendencija, kurią būtina nedelsiant stabdyti, nes mus pasmaugs nepaliaujamai augantys palūkanų mokėjimai. Kada pajėgsime grąžinti tokią skolą, atsakyti kol kas negali niekas.
Iš ko gyvena Lietuva?
2009 metais daugiau kaip trečdalį visų Lietuvos biudžetų išlaidų padengė naujai paimtos paskolos (9,5 mlrd. Lt) ir ES paramos lėšos (5,9 mlrd. Lt). 2010 metais šis santykis beveik nepakito. Todėl, matyt, pagrįstas ir šis klausimas: ar Lietuva nepraranda finansinės nepriklausomybės?
Kodėl taip skiriasi mokesčių pajamos?
Estijos biudžeto pajamos iš PVM ir akcizų 2009 metais, skaičiuojant vienam gyventojui, buvo maždaug 50 proc. didesnės negu Lietuvoje, nors mokesčių tarifai abiejose valstybėse panašūs. Kodėl? Finansų ministrė – ir ne tik ji – pripažįsta, kad viena esminių tokio skirtumo, o tuo pačiu ir didelio Lietuvos biudžeto deficito priežasčių yra skirtingi šešėlinės ekonomikos mastai pas mus ir Estijoje.
Lietuva: arčiau Estijos ar Graikijos?
2009 metais konsoliduotas Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 9,5 proc. BVP ir beveik penkis kartus viršijo analogišką Estijos rodiklį. 2010 metais Lietuvos deficitas sumažėjo iki 7 proc. BVP, o Estija sugebėjo subalansuoti savo biudžetą. Estijos valdžios sektoriaus skola – dėl tinkamai vykdomos finansų ir mokesčių administravimo politikos – taip pat beveik penkis kartus mažesnė negu Lietuvoje. Taigi Lietuva pagal savo gebėjimą valdyti finansus jau dabar yra panašesnė į Graikiją – iš esmės bankrutavusią valstybę – negu į netoliese esančią Baltijos kaimynę.