1. Kodėl premjeras neprieštaravo nuostolingam Ūkio banko uždarymo modeliui, nors 2013 metų vasario 17 d. jam buvo pasiūlytas alternatyvus, naudingesnis valstybei sprendimas? Ūkio banką suskaidžius į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus, o dalį jo turto dvigubai sumažintomis kainomis perdavus Šiaulių bankui, kreditoriai ir mokesčių mokėtojai patyrė šimtamilijoninių nuostolių.

Pirmiausia mane stebina, kad ponas Stasys Jakeliūnas ieško tarpininkų, kurie galėtų užduoti jo klausimus man. O man kyla klausimas, kam to reikia: ar ponas S. Jakeliūnas pritrūko dėmesio, ar ketina dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu siekia tapti populiaresnis? Jau ne kartą matėme jo norą apjuodinti Vyriausybę, kurioje jis pats dirbo, bet buvo paprašytas palikti pareigas. Įžeista savimeilė šiandien duoda akivaizdžių „vaisių“.

Dėl bankrutuojančio Ūkio banko sprendimą kolegialiai priėmė Lietuvos bankas, o ne aš asmeniškai, tam reikėjo specialistų nuomonės. Lietuvos banko valdyba 2013 m. vasario 12 d. nutarimu nusprendė apriboti akcinės bendrovės Ūkio banko veiklą ir paskirti laikinąjį administratorių, kuris įvertino banko finansinę padėtį ir pateikė savo išvadas ir pasiūlymus Lietuvos bankui.

2013 m. vasario 18 d. Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr. 03-31 pripažino Ūkio banką nemokiu ir, remiantis tuo, kad banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas kitam bankui leistų labiau išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą bankų sistemos stabilumu ir kitaip apsaugoti viešuosius interesus nei AB Ūkio bankas likvidavimas dėl bankroto, pasiūlė valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IIDF) dalyvauti Ūkio banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavime. Tai patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-20 posėdyje. Toks žingsnis leido mažesnėmis valstybės sąnaudomis apsaugoti AB Ūkio bankas indėlininkų interesus nei tuo atveju, jei AB Ūkio bankas būtų likviduojamas dėl bankroto. Apdraustuosius indėlius turėjusių indėlininkų interesai buvo labiau apsaugoti, nes klientai ir toliau galėjo nepertraukiamai naudotis savo indėliais ir sąskaitomis, nepatirdami didelių administracinių sunkumų atidarant naujas sąskaitas ir atlikdami operacijas su jomis. Užtikrintas mokėjimo ir dalies kitų finansinių paslaugų (pvz., paskolų) teikimo žlugusio banko klientams tęstinumas. Labiau nei realizuojant turtą banko bankroto procedūros metu išsaugota žlungančio banko turto vertė.

2. Ar premjeras pripažįsta, kad jo nuolaidžiavimas stambiesiems komerciniams bankams, kai Vyriausybės rūmuose 2013 metų balandžio 16 d. buvo pristatytas valstybės kapitalo UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojimų pertvarkymo modelis, lėmė papildomus nuostolius mokesčių mokėtojams ir pakenkė valstybės reputacijai? Šios bendrovės veikla turėjo būti peržiūrėta dar 2004–2005 metais, kai Finansų ministerijai vadovavo pats dabartinis premjeras.

Jokiems komerciniams bankams niekuomet nenuolaidžiavau, bet, atvirkščiai, stengiuosi ginti viešąjį interesą. Ponas Jakeliūnas turėtų žinoti, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo įsteigta 1998 m. kaip valstybės įrankis siekiant padėti Lietuvos gyventojams gauti finansavimą būstui įsigyti ar jam modernizuoti.

Iš pradžių bendrovė buvo vienintelis dalyvis būsto kreditų ir kreditų daugiabučiams namams modernizuoti draudimo rinkoje. Bendrovės paslaugomis pasinaudojo daugiau kaip 47 tūkst. namų ūkių (nuo bendrovės veiklos pradžios apdrausta daugiau kaip 11 tūkst. valstybės remiamų būsto kreditų; daugiau kaip 12 tūkst. jaunų šeimų buvo sudaryta galimybė gauti finansavimą įsigyti būstą su jiems priimtinu pradiniu įnašu).

Kas itin svarbu, jog ekonominio sunkmečio sąlygomis bendrovė padėjo išsaugoti būstą 2000 šeimų. Iki krizės bendrovės veikla buvo pelninga. Per krizinį laikotarpį bendrovė patyrė nuostolių. Reaguojant į sunkmečio metu susidariusią situaciją bendrovėje, buvo imtasi priemonių, kurios padėjo suvaldyti bendrovės pinigų srautus, mažinti bankams išmokamas sumas, mažinti nuostolius. Taip pat su bankais susitarta dėl draudimo išmokų mokėjimo dalimis siekiant subalansuoti pinigų srautus (išmokų mokėjimo dalimis susitarimo sąlygos ne sykį keistos), dėl pagreitinto išieškojimo (nuo 2013 m.) – skolos išieškojimas bendrovės sprendimu iš nekilnojamojo turto pradedamas nebaigus mokėti visos draudimo išmokos. Šių priemonių efektyvumas leido sutaupyti ne vieną milijoną eurų.

3. Ar premjeras supranta, kad jo paties dalyvavimas ir lėšų kaupimas antrosios pensijų sistemos pakopos fonduose nuo 2014 metų yra apmokamas dabartinių pensininkų lėšomis? Tokia situacija – visiškas finansinis ir politinis nesusipratimas, o dabartinė antroji pakopa niekaip nedera su socialdemokratiniais principais.

Dabartiniams pensininkams socialinio draudimo sistemoje pensijas moka šiandien dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantieji, tad teiginys, kad „apmokamas dabartinių pensininkų lėšomis“, parodo klausiančiojo nesuvokimą.

Iniciatyva, kad šiandien mokantieji socialinio draudimo įmokas tų įmokų dalį skirtų savo ateities pensijoms, taip rūpindamiesi savo senatve, prisideda ir prie paskatinimo sąžiningai mokėti socialinio draudimo įmokas. Kaupimo sistema gali būti tobulinama, pirmiausia kalbu apie fondų valdymo tobulinimą.

4. Kodėl premjeras iki šiol nieko nepadarė, kad būtų panaikinta „socialiai neteisinga“ gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuria naudojasi pasiturintys gyventojai, kaupdami lėšas investicinio gyvybės draudimo fonduose? Taip šią lengvatą, siūlydamas ją naikinti, dar 2010 metais savo ataskaitoje apie Lietuvos mokesčių sistemą apibūdino Tarptautinis valiutos fondas, kuris pats niekada nepasižymėjo socialdemokratinėmis nuostatomis.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos yra orientuotos į socialiai pažeidžiamų asmenų grupių pajamų didinimą. Lengvatos gyvybės draudimo įmokoms, kaip ir lengvatos įmokoms į pensijų fondus, ir yra skirtos skatinti ilgalaikį kaupimą. Šia lengvata daugeliu atveju tik atidedamas gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas (t. y. įmokų mokėjimo metu gyventojas turi teisę jas atimti iš savo apmokestinamųjų pajamų, tačiau, gaunant išmokas, apmokestinama, išskyrus atvejus, kai draudimo išmokas gauna socialiai jautrios asmenų grupės).

Lietuvos bankas 2015 m. metais atliko investicinio gyvybės draudimo reguliavimo tyrimą. Siekiant užtikrinti, kad investicinis gyvybės draudimas pateisintų vartotojų su juo siejamus lūkesčius – siekį kaupti, tyrimo metu nustatytoms problemoms spręsti svarstoma teisės aktų draudimo srityje pakeitimų galimybė. Šiuo metu Finansų ministerija nagrinėja Lietuvos banko siūlymus dėl Draudimo įstatymo atitinkamų pakeitimų.

5. Kodėl premjeras toleruoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1-osios dalies pažeidimą, sudarant „Sodros“ biudžetą? Nuolatinis šio įstatymo pažeidimas įstūmė „Sodrą“ į skolos liūną, pavertė ją politinių manipuliacijų objektu ir prisidėjo prie teisinio nihilizmo atmosferos kūrimo valstybėje.

Stasiui Jakeliūnui jau, turbūt, ne kartą atsakinėjau į šį klausimą. Deja, laikomasi nuostatos – jeigu atsakyta ne taip, kaip pats ponas nori, vadinasi, neatsakyta. Bet pakartosiu. Galimas įstatymo pažeidimas buvo padarytas konservatorių 2008 m., priimant 2009 m. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto įstatymą. Ši Vyriausybė nė karto neteikė, o šios kadencijos Seimas nė karto nepriėmė Valstybinio socialinio draudimo biudžeto įstatymo, pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.

6. Ar premjerui pakanka kompetencijos suprasti, kad jokia esminė pensijų sistemos reforma neįmanoma, neperkėlus „Sodros“ skolos į valstybės biudžetą, iš šio biudžeto neskiriant asignavimų įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus ir nepakeitus šios pakopos veikimo principų? Tai, kas dabar vyksta su „socialiniu modeliu“, tėra paprasčiausias pinigų švaistymas ir valstybės diskreditavimas.

Dėl kompetencijos gali spręsti rinkėjai, koalicija ir mane delegavusi partija, o ne ponas Stasys Jakeliūnas. Bet atsakydamas į klausimą, pasakysiu, kad žymiausi šalies bei pasaulio ekonomistai, įskaitant Nobelio ekonomikos premijos laureatą, Jeilio universiteto profesorių Robertą J. Shillerį, autoritetingos tarptautinės institucijos TVF, EBPO Europos Komisija siūlomo Socialinio modelio tikslus vertina teigiamai. Priminsiu, kad parengta socialinio draudimo pensijų pertvarka yra to socialinio modelio dalis.

7. Ar premjeras pripažįsta, kad sprendimai pensijų kompensacijas išdėlioti iki 2016 ir 2018 metų susiję ne su finansiniais, o tik su „politiniais“ motyvais, siekiant ilgiau priminti apie save rinkėjams – pensininkams? Visos reikalingos sumos buvo numatytos dar 2014 ir 2015 metų biudžetuose, o pinigų srautai, reikalingi išmokėti kompensacijas be jokių atidėliojimų, galėjo būti visiškai padengti iždo sąskaitų likučiais.

Susidaro įspūdis, kad čia teigiama, o ne klausiama. Bet manau, kad tokie pasisakymai jau perkopia sveiko proto ribas ir yra arba nesupratimo, arba sąmoningo painiojimo reikalas. Nei 2014 m., nei 2015 m. biudžetuose minimų pinigų nebuvo numatyta, nes valstybė neturėjo tam šaltinių.

8. Ar premjeras supranta, kad ministrė Algimanta Pabedinskienė daro gėdą jam ir visai valstybei? Jos kompetencija yra pernelyg žemo lygio, todėl ji nepajėgi suprasti, kaip reikia pertvarkyti „Sodros“ sistemą ir negali atstovauti pensininkų interesams Vyriausybėje bei Seime.

O ar pačiam ponui S. Jakeliūnui užtenka kompetencijos spręsti apie ministrės kompetenciją?

9. Ar premjeras suvokia, kad tai, jog viena iš jo patarėjų yra „greitųjų kreditų“ įmonės akcininkė, kelia reputacijos ir interesų konflikto riziką Vyriausybei ir jam pačiam? Galbūt todėl šis finansinio lupikavimo verslas, kuris niekaip nedera su socialdemokratinėmis nuostatomis, šios kadencijos metu ir nebuvo iš esmės pertvarkytas.

Būtent mūsų Vyriausybės valdymo metu ir mūsų iniciatyva parengtas ir priimtas „greituosius kreditus“ suvaldantis, gerokai sugriežtinantis vartojimo kredito įstatymas. Ar tai jums nepatogi tiesa, ar atliktas darbas tiesiog ignoruojamas? Prie šio įstatymo dirbo Lietuvos bankas, Seimas ir kitos institucijos. Šiandien Lietuvoje greitųjų kreditų reguliavimas yra vienas griežčiausių Europoje. Jūsų informacija apie tai, jog viena iš mano patarėjų turi greitųjų kreditų akcijų, yra netiksli. Visi patarėjai yra deklaravę savo pajamas, turtą ir interesus, tą įstatymų nustatyta tvarka daro kasmet.

10. Ar premjeras pripažįsta, kad SGD terminalas Lietuvoje turėjo būti bent tris kartus mažesnis, nes dėl perteklinių investicijų jis kels rimtų finansinių problemų visai valstybei? Premjeras nieko nedarė, kad šis neracionalus sprendimas būtų laiku peržiūrėtas, tik inertiškai padėjo įgyvendinti šį neefektyvų ir pernelyg brangų projektą.

SGD terminalo paskirčių, dydžio, veiklos efektyvinimo tema kalbėta tiek daug, kad priekaištas „įgyvendino SGD projektą“ – greičiau pagyrimas. Tačiau, kai žmogus prieštarauja pačiam energetinio nepriklausomumo nuo Rusijos principui, galimybei pirkti konkurencingesne kaina dujas, kai konkurencijos galimybę suteikia būtent SGD terminalas, jau kyla klausimų, kokių interesų jis turi.

11. Ką premjeras, kaip ekonomikos mokslų daktaras, mano apie ilgalaikę ES paramos lėšų „įsisavinimo“ keliamą grėsmę Lietuvos ekonomikai ir viešiesiems finansams? Ydingas trumpalaikės „grąžos“ į biudžetus siekimas, kol vykdomos ES lėšomis finansuojamos brangios statybos, jau sukūrė daugybę finansinių problemų, nes tų objektų ateityje nebus iš ko išlaikyti.

ES lėšos, kaip ir Lietuvos mokesčių mokėtojų kiekvienas sumokėtas euras, turi būti panaudotas Lietuvos ateities kūrimui su ekonomine grąža. Būtent mes sukūrėme finansinius instrumentus ES pinigus ne „išdalinti“ ar „įsisavinti“, o investuoti, uždirbti ir dar ir dar kartą naudoti kuriant šalies ūkiui, žmonėms reikalingą turtą.

Viešiesiems investiciniams projektams, kurių vertė didesnė nei 300 tūkst. eurų, privaloma atlikti alternatyvų analizę, kurios metu įvertinamas investicijų poreikis bei infrastruktūros išlaikymo kaštai. Pirmenybė teikiama ne naujų projektų finansavimui, o pradėtų užbaigimui. Atliekant analizę, užtikrinamas objektyvumas atrenkant pridėtinę vertę kuriančius investicinius projektus, ribojamas perteklinės infrastruktūros ar turto kūrimas, skatinama kuo efektyviau išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą ar turtą ir mažinti jo išlaikymo naštą biudžetui.

12. Kodėl premjeras nereikalauja, kad ES Vadovų Taryboje Lietuvai atstovautų jis, o ne prezidentė? Juk ten svarstomi klausimai yra susiję su Vyriausybei, o ne Prezidentūrai deleguotais konstituciniais įgaliojimais.

Siūlyčiau paskaityti Konstituciją.

13. Ar premjeras, sąžiningai atsakęs į šiuos klausimus, yra linkęs pripažinti, kad jis nėra tinkamas vadovauti modernios valstybės Vyriausybei, o jo vadovaujamos partijos pavadinimas nedera su šiuo metu vykdoma finansų, ekonomine ir socialine politika? Ši tiksliausiai galėtų būti apibūdinta kaip nomenklatūrinis liberalizmas su socializmo priemaišomis.

Mūsų Vyriausybės atliktus darbus ir rezultatus įvertins Lietuvos žmonės. Tuo tarpu ponui Jakeliūnui gal jau laikas atsikratyti įsižeidusio vaiko sindromo? Jo kompetenciją visuomenė jau turėjo galimybę įvertinti bent dukart. Pirmąjį kartą, kai ponas Jakeliūnas dirbo analitiku kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“, kuri žlugo. Kyla klausimas, kokios kompetencijos buvo unijos analitikas, nesugebėjęs pamatyti grėsmių? Tačiau S. Jakeliūnas sugebėjo sudaryti teigiamą įspūdį, dėl ko pasikvietęs į savo komandą tikėjausi, kad jo žinios bus naudingos Vyriausybės kanceliarijoje. Deja, klydau, man teko paprašyti jo palikti patarėjo pareigas, įforminome, kad pareigas palieka savo noru. Neketinau žmogui gadinti ateities, bet neįsivaizdavau, kiek pagiežos, nesupratimo ir pykčio jis nešioja savyje.

Alfa.lt