Praėjusių metų vasario mėn. rašiau, kad dėl didėjančių nuostolių per ateinančius keliolika mėnesių valstybės kapitalo UAB „Būsto paskolų draudimas“ tikriausiai neišvengs bankroto arba mokesčių mokėtojų pinigais teks didinti jos kapitalą. Tuomet siūliau leisti šiai įmonei bankrutuoti. Tačiau praėjusią savaitę sulaukėme „džiugios“ naujienos – kad ši bendrovė toliau galėtų vykdyti savo įsipareigojimus bankams, Vyriausybė nusprendė padidinti jos kapitalą 60 mln. lt. Taip per šią įmonę mokesčių mokėtojų pinigai toliau bus dalinami komerciniams bankams, kurie vykdė rizikingą ir visiškai neatsakingą skolinimo politiką 2005-2008 metais.
Kitame pranešime rašoma dar džiugiau – vyriausybė nusprendė investuoti(!) 60 mil. litų į šią bendrovę. Įdomu, kokios grąžos tikimasi iš šios “investicijos”? Keistoka investicija, žinant, kad jau artimiausiais mėnesiais šie milijonai atsidurs komercinių bankų sąskaitose ir niekada iš ten nesugrįš. Ir kam tada reikėjo steigti UAB – ribotos atsakomybės bendrovę? Galima buvo tiesiog drausti mažas pajamas gaunančių gyventojų būsto paskolas valstybės lėšomis, o dabar mokėti pinigus bankams iš biudžeto – būtų paprasčiau ir nereikėtų jokių vyriausybės sprendimų dėl „investicijų“. Juokauju, žinoma.
Finansų ministerija savo pranešime teigia, kad bendrovės kapitalas didinamas, siekiant „padėti šeimoms, susiduriančiomis su laikinais finansiniais sunkumais išsaugoti savo būstą, apdraustą UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tačiau ministerijos specialistai turėtų žinoti, kad šioje bendrovėje draudžiamas ne būstas, o būsto paskolos, kas nurodyta ir įmonės pavadinime. Tai – visiškai skirtingi draudimo objektai.
Ir išmokas dabar gauna ne pajamų netekę ir nebegalintys mokėti įmokų bankams žmonės, o patys bankai. Jie yra draudimo sutartyje numatyti naudos gavėjai būsto paskolas paėmusių gyventojų nemokumo atveju.
Atrodo, kad ir patys žmonės nesuprato kas čia per draudimas ir už ką jie mokėjo pinigus. Matyt, niekas jiems to ir neaiškino. Bankai paprasčiausiai nusiųsdavo menkai uždirbančius žmones sudaryti draudimo sutartį, nes kitaip jie negalėjo gauti būsto paskolos. Šie sumokėdavo draudimo įmoką (vidutiniškai apie du tūkstančius litų), atnešdavo į banką draudimo sutartį ir gaudavo paskolą. O iš tikro žmonės savais pinigais apdraudė bankus!
Dabar tokio draudimo nuostolius kažkodėl turi padengti visi mokesčių mokėtojai, o Finansų ministerijos pareigūnai, turėję prižiūrėti šią įmonę ir jos pačios vadovai toliau “dirba” savo darbą ir gauna atlyginimą. Suprantama, iš tų pačių mokesčių mokėtojų. Tikrai nepakeičiami (ir gerai apmokami) specialistai. Įdomu, ar jie, taip prisidirbę, toliau dirbtų privačiame draudimo versle? Ir ar jie bent dabar supranta, kad iš esmės dirbo brokerių darbą ir padėjo bankams perkelti šių varganų žmonių – bankų klientų – nemokumo riziką ant valstybės, t.y., mūsų visų galvų?
UAB „Būsto paskolų draudimas“, ėmus kauptis problemoms 2009 metų pradžioje, sugebėjo taip ilgai – daugiau nei metus – išgyventi dėl to, kad manipuliavo finansinės apskaitos principais ir sudarė susitarimus su bankais dėl laikino įmokų mokėjimo už nemokiais tapusius gyventojus. Tačiau vis tiek išmokos bankams nepaliaujamai didėjo.
Per pirmąjį praėjusių metų pusmetį vidutinė išmokų suma per mėnesį nesiekė dviejų su puse milijonų litų, antrąjį pusmetį išaugo dvigubai, o per pirmuosius du šių metų mėnesius bankams viso išmokėta jau beveik keturiolika milijonų litų.
Ši įmonė, drausdama būsto paskolas 2004-2008 metais, pridarė daug grubių ir neatleistinų klaidų, jau nekalbant apie tai, kad jos iš viso neturėjo būti, į Lietuvą ėmus plūsti pigiems kreditiniams ištekliams iš Švedijos. Viena iš šios bendrovės dabartinių problemų priežasčių – itin mažos būsto paskolos draudimo įmokos praeityje. Jų nepakako padengti prisiimtai finansinei rizikai. Dabar, kuomet gyventojų darbo užmokestis reikšmingai sumažėjo, draudimo įmokos pakilo. Ir ne šiek tiek, o net tris ar keturis kartus! Jau vien tai įrodo, kad rizika šioje įmonėje buvo vertinama visiškai neprofesionaliai.
Taip iš draudimo bendrovės valdžios klerkų ir jų statytinių dėka valstybės kapitalo ribotos atsakomybės bendrovė tapo bankų šalpos organizacija, kurią dabar kažkodėl turime išlaikyti mes visi. O mums atstovaujanti Vyriausybė toliau beviltiškai “investuoja” mūsų milijonus į šią nusikalstamai aplaidžiai valdomą įmonę. Ir kažin kodėl negirdėti apie Seimo komisijas, kurios imtųsi tirti šios įmonės ir ją valdančių asmenų veiklą? Įdomu, kiek dar reikės tų milijonų? Šių metų biudžete viso numatyta, berods, 150. Taigi, atrodo, tai tik investicijų pradžia.
Matyt, ir toliau stebėsime, kaip bankams dalinami mūsų pinigai. Nes, jeigu to nebus, jie gali pagrąsinti, kad dar mažiau skolins. O be nuolatinio skolinimosi ši valstybė ir jos valdžia gyventi jau nebemoka. Tiesa, ši Vyriausybės “investicija” be jau minėtos “naudos”- bankų šelpimo – padės išsaugoti beveik tris dešimtis darbo vietų UAB “Būsto paskolų draudimas”. Nes, kaip žinome, nedarbo mažinimas – šios Vyriausybės prioritetas. Baugu ir skaičiuoti, kiek mums kainuoja viena darbo vieta taip valdomoje valstybės kapitalo UAB.