Š.m. liepos 21d. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė baigė pensijų sistemos reformos eigos valstybinį auditą ir paskelbė šio audito ataskaitą. Svarbiausia audito išvada – gana grėsminga. Ataskaitoje rašoma, kad valstybės institucijos nėra numatę ilgalaikių pensijų sistemos reformos finansavimo šaltinių. Ataskaitoje taip pat minima, kad nėra nustatyti pensijų reformos eigos vertinimo kriterijai, joje pateikti kai kurie pensijų fondų veiklos 2004-2007 metais vertinimai ir pasiūlymai kaip šią veiklą tobulinti.
Pensijų sistemos reformos finansavimo šaltiniai turėjo būti numatyti dar 2002 metais, priėmus Pensijų sistemos reformos įstatymą. Valstybės kontrolė į šį esminį pensijų sistemos reformos trūkumą atkreipė dėmesį valstybinio audito ataskaitoje 2005 metų pabaigoje ir rekomendavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijoms tokius šaltinius numatyti. Į šią rekomendaciją buvo numota ranka, matyt tikintis, kad sparčiai augančios “Sodros” biudžeto pajamos padengs šios reformos kaštus.
Tai sekėsi daryti iki šių metų, nes auganti ekonomika bei šuoliuojantis į viršų darbo užmokestis didžiuliais tempais pildė “Sodros” biudžetą, kurio pajamos nuolat viršijo išlaidas. Dabar laikai keičiaisi – ekonomikos plėtra šalyje lėtėja, jos perspektyvos – gana niūrios ir todėl darbo užmokestis (o kartu ir “Sodros” biudžeto pajamos) nebegalės augti tokiais sparčiais tempais kaip iki šiol. Be to, kyla nedarbo augimo grėsmė, dėl ko “Sodros” biudžetas gali dar labiau nukentėti.
Visa tai kels vis didesnių problemų “Sodrai”, kurios biudžeto deficitas per šešis šių metų mėnesius sudarė daugiau kaip 350 milijonų litų. Maža to, prieš išeidamas atostogų, Seimas nusprendė, kad nuo rugpjūčio 1d. pensijos didinamos maždaug dešimčia procentų. Tai – gal ir suprantama, turint omeny aukštas maisto kainas, brangstantį šildymą ir artėjančius Seimo rinkimus, tačiau vien šis sprendimas padidins “Sodros” išlaidas šiemet maždaug ketvirčiu, o kitąmet – daugiau nei puse milijardo litų.
Žinant visa tai ir pridėjus vertinimą, kad į pensijų kaupimo fondus “Sodra” šiemet turės pervesti maždaug milijardą litų, kyla pagrįstas klausimas – kokia “Sodros” ir šalies pensininkų ateitis? Apie tai audito ataskaitoje taip pat lakoniškai užsimenama, tačiau akivaizdu, kad reikia profesionalesnės ir išsamesnės šių problemų analizės.
Iki šių metų iš valstybės biudžeto vis tik buvo skiriami asignavimai pensijų sistemos reformai finansuoti. Jie kasmet sudarė maždaug 50 proc. “Sodros” lėšų, pervedamų į pensijų fondus. Tačiau šiemet šie asignavimai siekia tik 80 milijonų litų. Tai – viso labo 7,6 proc. nuo planuojamų “Sodros” pervedimų į pensijų fondus!
Finansų ministerija savo gegužės mėn. rašte, kurį audito ataskaitoje cituoja Valstybės kontrolė pareiškė, kad nėra galimybių skirti daugiau valstybės biudžeto lėšų kompensuoti socialinio draudimo įmokoms, pervedamoms į kaupiamuosius pensijų fondus.
Taip ignoruojamas Valstybės įsipareigojimas užtikrinti pensijų sistemos reformos finansavimą. Įdomiausia, kad ta pati Finansų ministerija vis tik siūlo finansavimo problemos sprendimus. Tai – pensinio amžiaus ilginimas, valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo didinimas, lėtesnis nei vidutinio darbo užmokesčio augimas vidutinės pensijos didinimas. Štai tokie gali būti prasto valstybės ekonomikos, finansų bei socilainių procesų valdymo kaštai.
Lyginant su tokiomis pensijų reformos finansavimo problemomis, nublanksta Valstybės kontrolės pastebėjimai dėl pačių pensijų fondų veiklos. Suprantama, čia taip pat yra ką keisti ir tobulinti, tačiau problemų mastai – nepalyginamai menkesni.
Pati pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo prieš kelis metus, kuomet šalies ekonomikos augimo perspektyvos buvo rožinės, o vidaus ir pasaulio finansų rinkose vyravo optimistinės nuotaikos. Atrodė, kad visos valstybės ekonominės ir finansinės problemos išsispręs savaime, o investuotojai (ir pensijų kaupimo sistemos dalyviai) džiaugsis nuolatinėmis dviženklėmis investicijų pajamomis akcijų rinkose.
Tačiau neharmoninga ir netvari šalies ekonomikos plėtra, neefektyvus ir neatsakingas valstybės finansų ir pinigų sistemos valdymas jau pradeda neigiamai atsiliepti valstybės gyvenime. Toliau padėtis tik blogės ir minėti veiksniai apsunkins šalies ekonomikos prisitaikymą prie pasaulyje vysktančios finansų krizės ir lėtėjančių ekonomikos plėtros tempų daugelyje valstybių, ypatingai ES.
Padėtis finansų ir ypatingai akcijų rinkose jau maždaug metai – labai sudėtinga. Daugelis akcijų fondų patyrė rimtus nuostolius. Tai tikriausiai tęsis dar bent metus. Todėl laikas susirūpinti savo investicijomis bei būsimosiomis pensijomis ir beveik milijonui šalies pensijų kaupimo sistemos dalyvių.
Atrodo, kad Lietuvoje nebuvo tinkamai įvertinta pernai JAV prasidėjusios būsto paskolų ir finansų krizės įtaka pasaulio, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomikai bei finansų sistemai. Kitaip Seimas matyt nebūtų nusprendęs pačioje praėjusių metų pabaigoje mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Maži mokesčiai – gerai juos mokantiems, tačiau dabar, kaip rašoma minėtame Finansų ministerijos rašte, gali tekti didinti socialinio draudimo įmokų tarifus. Argi nekeistas makroekonominis ir fiskalinis planavimas šalyje?
Pensijų sistemos reformos finansavimo problemą aštrina dar ir tai, kad pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja beveik du trečdaliai dirbančiųjų. Tai viršijo bet kokias – net maksimaliausias – valdininkų prielaidas ir prognozes. Ne į visų pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąskaitas reikia pervesti “Sodros” lėšas (yra nedirbančių ar išvykusių), tačiau kasmet tai kainuos daugiau kaip milijardą litų. Tai – beveik dešimtadalis “Sodros” biudžeto pajamų. Ir kuo toliau, tuo sunkiau “Sodrai” šį milijardą bus pervesti.
Grėsmingai atrodo pačios “Sodros” ateitis ir be pensijų reformos kaštų problemos. Valstybinio audito ataskaitoje rašoma, kad dėl demografinių tendencijų (mažo gimstamumo per pastaruosius du dešimtmečius ir rekordinių darbo jėgos “eksporto” į ES tempų) “Sodros” išlaidos augs artimiausius 40 metų. O turint omeny aukštas būtiniausių prekių ir paslaugų kainas bei gręsiantį ilgalaikį šalies ekonomikos sąstingį mūsų dabartinių ir būsimųjų pensininkų, kurie remsis vien tik “Sodros” išmokomis, matyt laukia dar sunkesni laikai nei iki šiol.
Na, o pensijų reforma, kuri buvo būtina, kažkaip turės būti finansuojama. Taigi, ko gero, neilgai trukus po Seimo rinkimų bus įgyvendinta Finansų ministerijos “rekomendacija” didinti socialinio draudimo įmokų tarifą. Įdomu, ar to užteks, įgyvendinant jau antrą kartą kartojamą Valstybės kontrolės rekomendaciją – šį kartą jau pačiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei – “numatyti ir patvirtinti pensijų sistemos reformos įgyvendinimo ilgalaikį finansavimo planą, kuriame būtų numatyti finansavimo šaltiniai ir kitos finansavimą užtikrinančios priemonės”?