Ar tikrai dėl klimato kaitos Žemėje kalta žmonija?

Pastaruoju metu mažai besistebime, kad klimatas pasaulyje pasidarė sunkiai nuspėjamas: kažkur –didžiuliai karščiai ir miškų gaisrai, kitur – audros ir potvyniai, o Lietuvoje – beveik nebeliko žiemos. Akivaizdu, kad su Žemės klimatu kažkas darosi. Kai kurių didžiųjų valstybių politikai, žiniasklaida (pvz., BBC) ir Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. sutr. IPCC) vienu balsu tvirtina, kad vyksta globalinis atšilimas ir dėl to kalta žmonija. Klimato kaitos problemos buvo ir ką tik pasibaigusioje Europos Sąjungos vadovų susitikimo darbotvarkėje. Sakoma, kad tirpsta ledynai, kylantis vandenynų lygis grasina užtvindyti didžiules pakrančių teritorijas, dažnėja audros ir potvyniai, didėja sausrų tikimybė ir viso to priežastis yra anglies dvideginio dujos, kurias žmonija išmeta į atmosferą, sukurdama „šiltnamio efektą“. Teigiama, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų – kol nevėlu, reikšmingai mažinti atmosferos taršą, priešingu atveju visos žmonijos laukia globali katastrofa.

 

Tačiau ar tikrai žmonijos veikla – svarbiausia priežastis, lemianti klimato kaitą? Yra daugybė informacijos ir argumentų, kuriais remiantis, galima tvirtai teigti, kad Žemės klimatas – reiškinys, veikiamas daugelio veiksnių, tačiau žmonijos veikla – tikrai ne pagrindinė šiuo metu vykstančių klimato pokyčių priežastis. Maža to, klimato kaita (ne tik atšlimas, bet ir neretai po jo sekęs atšalimas) yra natūralus procesas, vykstantis Žemėje nuo neatmenamų laikų, kuomet apie gamyklų ir transporto priemonių išmetamą anglies dvideginį nebuvo kam sukti galvos. Keista, tačiau tokio pobūdžio informacijos ir analizės mes beveik negirdime. Priešingai – jau priimami politiniai sprendimai, kurių poveikį pradeda jausti daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva: taršos leidimų kvotos gali riboti kai kurių įmonių veiklos ir, tuo pačiu, šalių ekonomikos plėtrą.

 

Per visas pagrindines pasaulio žiniasklaidos priemones nuolat informuojama (o Lietuvoje – atkartojama) apie IPCC ir A.Goro veiklą ir jų skleidžiamą klimato kaitos teoriją. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje buvo plačiai kalbėta ir rašyta apie Balyje vykusią klimato kaitos konferenciją (konferencija buvo tokia svarbi, kad joje privalėjo dalyvauti ir valdininkai iš Kauno – mat per šį miestą teka Nemunas!). Tačiau ar kas nors pastebėjo pranešimus pasaulio žiniasklaidoje apie kovo 2-4 dienomis Niujorke įvykusią kitą stambią tarptautinę konferenciją klimato kaitos klausimais? Šioje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip penki šimtai mokslininkų ir politikų iš viso pasaulio, kurie mano, kad IPCC skleidžiama klimato kaitos teorija – vienpusiška, politizuota ir nepagrįsta išsamia moksline diskusija ir argumentais. Tarp konferencijos dalyvių ir pranešėjų buvo ką tik perrinktas Čekijos prezidentas V.Klausas, buvusios D.Britanijos premjerės M.Thatcher patarėjas lordas C.Monctonas bei kiti žinomi politikai ir visuomenės veikėjai.

 

Konferencijoje buvo dalinamasi naujausia moksline informacija apie klimato kaitą bei aiškinamasi, kodėl skleidžiama vien tik politiškai angažuotos IPCC ir kitų panašiai mąstančiųjų versija apie šiuos klimato kaitos procesus ir jų priežastis. Dr. T.Ballas, analizuojantis klimato kaitos problematiką jau kelis dešimtmečius, teigė, kad skleidžiama isterija apie globalinį atšilimą ir žmonijos vaidmenį šiame procese labai panaši į nuolatinį gasdinimą globaliniu terorizmu. Prezidentas V.Klausas teigė, kad jau priimtais ir planuojamais politiniais sprendimais siekiama riboti besivystančių šalių ekonomikos plėtrą. Buvo išsakyta nuomonė, kad prekyba taršos leidimais – dar vienas būdas politikams pasipinigauti, tačiau tai tikrai nepaveiks klimato kaitos procesų.

 

Klimatas – labai sudėtingas reiškinys, jo studijos pradėtos jau seniai, o pirmosios mokslinės hipotezės gimė devynioliktajame amžiuje. Praėjusio šimtmečio viduryje, remiantis astronominiais, geologiniais, paleobiologiniais ir kitais tyrimais buvo suformuluota klimato kaitos teorija, kurios esmė – klimatą didžiąja dalimi lemia ilgalaikiai cikliški Žemės orbitos ir Žemės ašies polinkio kampo pokyčiai Saulės atžvilgiu bei pačios Saulės aktyvumas. Nuo šių veiksnių ir jų tarpusavio sąveikos priklauso Saulės ir kitos radiacijos kiekis, patenkantis į Žemę. Tai savo ruožtu veikia vegetaciją, vandenynų garavimą, Golfo srovės tekėjimo greitį bei kitus procesus Žemėje, kurie taip pat susiję su klimato kaita.

 

Gilinantis į panašumus tarp eskaluojamo žmonijos vaidmens globabaliniame atšilime ir bauginimo globaliniu terorizmu, verta trumpai prisiminti, nuo ko kilo ši pastaroji „grėsmė“. Tai – 2001 metų rugsėjo 11-sios  įvykiai JAV, kuomet, pasak oficialiosios JAV administracijos pateiktos versijos, Al-Qaeda teroristai užgrobė kelis keleivinius lėktuvus, lėktuvų smūgiais sugriovė du Pasaulio prekybos centro dangoraižius ir dalį Pentagono.

 

Prezidento G.W.Busho administracija iki šiol šiuo terorizmo aktu grindžia Irako okupacijos ir karinių operacijų Afganistane būtinybę. Tačiau, nuodugniau pasigilinus į oficialiosios rugsėjo 11-sios įvykius tyrusios komisijos ataskaitą ir joje pateiktą informaciją analizuojančius darbus (pvz., dr. D.R.Griffino knygos, straipsniai ir paskaitos), susidaro įspūdis, kad oficiali versija jokiu būdu napaaiškina to, kas iš tikro tą dieną įvyko JAV. Nepaisant to, šis įvykis yra svarbiausias argumentas, gasdinant visą pasaulį globaliniu terorizmu, o apie argumentuotą oficialios versijos kritiką per įprastus žiniasklaidos kanalus taip pat beveik negirdime.

 

Pasirodančios užuominos  apie abejojančius ir netikinčius JAV administracijos skleidžiama „tiesa“ apie rugsėjo 11-ąją dažniausiai pasitenkina „sąmokslo teoretikų“ etikečių klijavimu, nors iš tikro, pasak dr. D.R.Griffino, oficilialioji versija ir yra labiausiai neįtikėtina sąmokslo teorija. Mažai kas abejoja, kad egzistuoja „tikrasis“ terorizmas, tačiau jo grėsmė yra neproporcingai išpūsta ir naudojama geopolitinėms avantiūroms Persų įlankos regione pateisinti. „Globalinio terorizmo grėsme“, beje, sėkmingai naudojasi ir Rusija bei kai kurios kitos šalys, siekdamos savo tikslų.

 

Taigi, tiek klimato kaitos priežasčių, tiek ir globalinio terorizmo grėsmės atveju yra manipuliuojama informacija, absoliutinami vieni veiksniai ir grėsmės, nutylima apie kitus, slopinama ir ignoruojama alternatyvi pozicija ir nuomonė.

 

Tikriausiai daug kas yra girdėję ar matę A.Goro dokumentinį filmą „Nepatogi tiesa“ („An inconvenient truth“), laimėjusį „Oskaro“ apdovanojimą dokumentinių filmų kategorijoje 2007 metais. Pagrindinė filmo mintis (kaip skelbia ir IPCC) – dėl šiltnamio efekto Žemėje vyksta globalinis atšilimas ir lemiamą vaidmenį šiame procese vaidina anglies dvideginio dujos, kurias į atmosferą išskiria pramonė ir transporto priemonės. Viena pagrindinių šio filmo  „mokslinių“ tezių yra tai, kad tuo metu, kai Žemėje vykdavo atšilimas, būdavo išskiriama daugiau anglies dvideginio dujų ir dėl to pastarasis yra atšilimo priežastis.

 

Pasak mokslininkų, oponuojančių tokiai pozicijai ir visur skelbiamai „žmonijos kaltės“ teorijai, būtent atšilimas ir sukelia vegetacijos plėtrą ir kitus procesus, dėl ko ir padidėja anglies dvideginio išskyrimas į atmosferą. Tai įrodo ir tas faktas, kad anglies dvideginio dujų kiekio padidėjimas atmosferoje atsilieka nuo klimato atšilimo, tačiau A.Goro filme ir jo pranešimuose rodomome grafike to nesimato dėl per daug stambaus mastelio. Taigi, viskas atvirkščiai!

 

Įdomu ir tai, kad, pasak šių mokslininkų, didžioji dalis taip vadinamųjų „šiltnamio dujų“ – tai vandens garai ir debesų masė (apie 95%), anglies dvideginio dujos sudaro viso labo apie 0,04% atmosferos, o žmonijos išmetamų anglies dvideginio dujų dalis jų apykaitos cikle – tik apie 3%. Taigi, nors anglies dvideginio dujos yra aktyvesnės, nei vandens garai, jos nėra svarbiausias veiksnys kuriant šltnamio efektą, o žmonijos indėlis šių dujų apykaitoje – visiškai nereikšmingas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad nereikia mažinti aplinkos taršą, tačiau sieti tai su klimato kaita ir, tuo labiau, priimti su tuo susijusius nepagrįstus politinius ir ekonominius sprendimus – mažų mažiausiai keista ir žalinga.

 

Mokslininkai, kurie bando plėtoti ir skelbti alternatyvias nuomones ir teorijas apie klimato kaitą, savo tyrimams dažniausiai negauna tinkamo finansavimo ir tribūnos masinėse žiniasklaidos priemonėse, o kartais susilaukia ir grasinimų. Todėl mes apie juos ir jų idėjas dažniausiai ir negirdime. O tie, kuriuos sužavėjo ir galbūt įtikino A.Goro kūrinys, galėtų pasižiūrėti filmą „Didžioji globalinio atšilimo apgavystė“ („The great global warming swindle“), kuriame pateikiama A.Goro filme išdėstytos informacijos ir argumentų kritika. Suprantama, yra ir daugybė kitų informacijos šaltinių, tarp jų ir mokslinių, į kuriuos verta gilintis, siekiant nuodugniau susipažinti su klimato kaitos problematika.

 

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats A.Goras, propaguojantis „švarų“ gyvenimo būdą ir raginantis visą žmoniją taupyti energijos išteklius, savo viloje Nešvilyje (JAV) sunaudoja dvidešimt kartų daugiau elektros energijos, negu vidutinis namų ūkis JAV, o jo vidutinė elektros ir dujų sąskaita 2006 metais viršijo 2400 JAV dolerių per mėnesį. Prastas pavyzdys!

 

Taigi, susidaro įspūdis, kad aktyviai propaguojama vienpusiška, ribota ir todėl klaidinanti klimato kaitą aiškinanti teorija, ignoruojama ir slopinama alternatyvi informacija ir nuomonė bei priimami politiniai sprendimai, kurie nesustabdys klimato kaitos, tačiau gali smarkiai paveikti daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, ekonomikos plėtrą. O gal tą plėtrą galima bus nusipirkti, įsigyjant taršos leidimus? Vargu, ar pajėgsime tai padaryti, nes Lietuvos ekonomikos artimiausiais metais laukia rimti išbandymai.

 

Ekonomikos augimo tempų lėtėjimas pagrindinėje Lietuvos ekpsorto rinkoje – Europos Sąjungoje, tiesioginių užsienio investicijų stoka šalyje, įsismarkaujanti infliacijos spiralė ir didelė priklausomybė nuo išorės energetinių šaltinių bei jų kainų svyravimų mažins šalies ekonomikos konkurencingumą. Ši energetinė priklausomybė ir pažeidžiamumas smarkiai išaugs, uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir importuojant žymiai didesnį dujų kiekį elektrai pasigaminti. Įdomu, kiek reikės papildomų taršos leidimų ir kiek jie kainuos, ypač, jei, kaip planuojama, nuo 2013 metų, pakeitus taršos leidimų paskirstymo schemą, juos teks įsigyti aukcione?