Pasaulio finansų rinkose jau kelis mėnesius siaučia audra, kartais aprimdama, kartais, kaip, pavyzdžiui, praėjusios savaitės pradžioje, virsdama tikru uraganu. Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume, bent jau pirmąją jo dieną, tai tapo pagrindinie diskusijų tema, nustelbusia visas anksčiau suplanuotąsias. Situacija tokia rimta, kad savo apsilankymą Davose atšaukė JAV finansų ministras H.Paulsonas: jis ir prezidentas G.W.Bushas rengiasi siūlyti Kongresui specialų ekonomikos skatinimo priemonių paketą, o JAV federalinis rezervų bankas (FRB) neeilinio posėdžio metu drastiškai sumažino bazines palūkanų normas.
Šios finansų audros dvelksmas jau kurį laiką jaučiamas ir Lietuvoje. Nors investuojančiųjų į akcijas tiesiogiai akcijų biržose, per investicinius fondus ar investicinį gyvybės draudimą Lietuvoje nėra daug, tačiau sąskaitų pensijų fonduose savininkų ir, tuo pačiu, investuotojų pasaulio finansų rinkose – net keli šimtai tūkstančių. Todėl daug kas tikriausiai bando ieškoti atsakymų į klausimus: kokios šios finansų rinkų krizės priežastys, kaip tai atsilieps pasaulio ir Lietuvos ekonomikai bei finansų sistemai, kaip elgtis investuotojams?
Krizės priežastys
2001 – 2003 metais FRB, siekdamas paskatinti ekonomikos plėtrą, buvo sumažinęs bazines palūkanų normas iki neregėtų žemumų: 1-2 procentų. Tai smarkiai atpigino kreditinius išteklius. Tuo pačiu gyventojai buvo skatinami naudotis šiais ištekliais ir pirkti gyvenamąjį būstą. Tarp kitų, tai aktyviai ragino daryti ir buvęs FRB pirmininkas A.Greenspanas, beje, šiuo metu konsultuojantis investicijų bendrovę, uždirbusią didžiulį pelną iš rizikingų būsto paskolų rinkos nuosmukio (kai kam toks karjeros žingsnis primena dabartines buvusio Vokietijos kanclerio G.Schroderio pareigas).
Būsto paskolų brokeriai, kurių atlyginimas priklausė vien tik nuo patvirtintų paskolų sumos neatsižvelgiant į jų rizikingumą, lengvai dalindavo paskolas, dažnai nereikalaudami iš klientų dokumentais pagrįsti teikiamų duomenų apie pajamas ar turimą turtą. Dažnai metams ar dvejiems buvo nustatomos žemos (skatinamosios) palūkanos, sutartyje numatant, kad po to bus skaičiuojamos rinkos palūkanos. Finansavimą paskoloms skyrę bankai, pasinaudodami tuo, ką Nobelio ekonomikos premijos lauretas J.Stiglitzas pavadino “finansų alchemija”, jas paversdavo įmantriomis obligacijomis. Reitingų agentūros dažniausiai joms suteikdavo aukščiausią įmanomą kredito reitingą ir tokius vertybinius popierius noriai pirkdavo investuotojai (kiti bankai, investicijų ir pensijų fondai, draudimo įmonės). Taip rizikingos būsto paskolos “stebuklingai” tapo patikimais vertybiniais popieriais ir pasklido po visą pasaulį.
Tol, kol palūkanos rinkoje buvo žemos, visi, kas netingėjo, skolinosi ir pirko namus. Būsto paklausa ir jo kainos kilo, statybininkai ir visi kiti su būsto verslu susiję rinkos dalyviai turėjo darbo, būsto paskolų brokeriai, finansų tarpininkai bei “alchemikai” klestėjo. Pakilus būsto vertei, paskolas pasiėmę gyventojai dažnai pasididindavo paskolos likutį ir naudodavo šias lėšas įsigyti automobilius, baldus ir kitas vartojimo prekes. Žmonės, pirkę būstą kaip investiciją, be vargo jį parduodavo ir susižerdavo greitą pelną. Visa tai skatino JAV ekonomikos plėtrą, didino biudžeto pajamas ir atrodė, kad toks gyvenimas niekada nesibaigs.
Tačiau viskas pradėjo keistis 2004-2006 metais, kuomet FRB ėmė kelti bazines palūkanų normas. Per kelerius metus jos išaugo trimis – keturiais procentiniais punktais. Tai pabrangino skolinimąsi kreditinių išteklių rinkose. Tuo pačiu, pagal sutarčių sąlygas, “įsijungė” rinkos palūkanų skaičiavimas anksčiau paėmusiems būsto paskolas žmonėms (suprantama, mažai kas tikėjosi, kad jos taip pakils!). Pamažu ėmė daugėti žmonių, nebeišgalinčių mokėti išaugusių būsto paskolų įmokų, dėl to atsirado vis daugiau namų, parduodamų varžytinėse. Natūralu, kad dėl šaugusios būsto pasiūlos ir sumažėjusios paklausos jo kainos, iki tol sparčiai augusios, sustojo, kol praėjusiais metais (pirmą kartą nuo 1930 metų!) jos ėmė mažėti. Nemokių klientų bei būsto varžytinių vis daugėjo ir obligacijų, kurios buvo garantuotos paskolų gavėjų mokėjimais ir nekilnuojamuoju turtu, vertė ėmė kristi. Šių obligacijų savininkai buvo priversti nurašyti “į nuostolius” apie 130 milijardų JAV dolerių. Tačiau manoma, kad tai – toli gražu ne visi susikaupę nuostoliai.
Dėl išaugusių palūkanų daug gyvetojų susiduria su problemomis grąžindami ir kitas skolas – automobilių paskolų, kreditinių kortelių ir t.t. Visi šie finansiniai sunkumai mažina gyventojų perkamąją galią ir, tuo pačiu, vartojimą šalyje. Turint omenyje, kad vartojimo reikšmė JAV ekonomikoje milžiniška – apie 70% BVP, o taupymo lygis – artimas nuliui, natūralu, kad kyla grėsmė visos šalies ekonomikos plėtrai. Kita vertus, netikrumas dėl vis dar nenurašytų finansinių nuostolių trikdo kreditinių išteklių judėjimą tarp finansų institucijų, dėl to sunkiau išduodamos paskolos gyventojams ir įmonėms. Tai – dar vienas ekonomikos plėtros stabdis.
Iliustruojant šią situaciją skaičiais, galima paminėti, kad, remiantis Goldman Sachs ir N.Roubini (ekonomikos profesorius, Tarptautinio valiutos fondo konsultantas) vertinimais, bendra nuostolių suma visoje finansų sistemoje gali viršyti trilijoną dolerių, apytikslis su tuo susijęs kreditinių išteklių sumažėjimas – 2-4 trilijonai dolerių, prognozuojams būsto vertės nuosmukis visoje šalyje – 3-5 trilijonai dolerių. Turint omenyje, kad JAV metinis BVP – apie 13-14 trilijonų dolerių, akivaizdu, kad visų šių nuostolių poveikis šalies ekonomikai – milžniniškas ir jos nuosmukis šiais metais – beveik neišvengiamas.
FRB bandymai mažinti bazines palūkanų normas, reaguojant į akcijų kainų kritimus (tai buvo daroma ir pernai) – mažai tepadės ekonomikos skatinimo prasme, bent jau per artimiausius 9-12 mėnesių, nepaisant to, kad šį kartą neeilinio posėdžio metu sausio 22d. jos buvo sumažintos iš karto 0,75%. Tai buvo didžiausias toks mažinimas per daugiau kaip dvidešimt metų, be to, likus viso labo savaitei iki eilinio planuoto posėdžio. Toks FRB sprendimas tik įrodo, kad krizė finansų rinkose – tikrai gili ir greitai jos atsikratyti nepavyks. JAV adminsitracijos planai dėl ekonomikos skatinimo priemonių paketo, kurio vertė – 140 milijardų dolerių – tik kiek daugiau negu lašas jūroje, lyginant su minėtais trilijonais.
Visą šią informaciją finansų rinkos dalyviai bando “įkalkuliuoti” į savo inveticijų strategijas, planus ir sprendimus. Neapibrėžtumo vis dar daug, tačiau kol kas, vertinant apibendrintai, aiškėja štai kas:
1. JAV būsto paskolų sistema – silpnai prižiūrima ir neefektyvi rizikos valdymo prasme.
2. Finansų institucijos, kūrusios ir platinusios sudėtingus su tokiomis paskolomis susietus rizikingus finansų produktus – taip pat menkai reguliuojamos.
3. Reitingų agentūros, suteikusios aukščiausius galimus kredito reitingus šiems finansų produktams, nekelia pasitikėjimo.
4. FRB veikia reaguodamas į finansų rinkų nuosmukius ir jų dalyvių lūkesčius, tuo pačiu sukeldamas abejones savo reputacija ir galimybėmis veikti kaip bankinės sistemos priežiūros institucija.
5. Finansų rinkose veikia beveik neprižiūrimi rizikos valdymo (hedge) fondai, kurių tikslai, veiksmai ir paskatos dažnai nesusiję su šių rinkų stabilumo palaikymu.
Kitaip tariant, menkai prižiūrimi, didžiulėmis pinigų sumomis operuojantys finansų rinkų dalyviai, tarpininkai, jų paskatų sistema, sudėtingi ir sunkiai vertinami finansų produktai, pati finansų sistemos priežiūros sistema kelia nepasitikėjimą eiliniams finansų rinkų dalyviams.
Poveikis pasauliui ir Lietuvai
Taigi, šiuo metu JAV vienu metu vyksta bent kelios krizės – būsto paskolų, būsto rinkos, finansų rinkų ir pasitikėjimo visa finansų sistema. Visa tai neabejotinai sukels ilgalaikes neigiamas pasekmėmis visai šios šalies ekonomikai. Nors finansų krizių JAV ir kitose šalyse buvo ir anksčiau, kai kas (tarp jų – G.Sorosas, N.Roubini ir kiti) mano, kad ši krizė – nepalyginamai rimtesnė ir, tuo pačiu, pirmoji istorijoje globalios finansų sistemos sąlygomis. Dėl finansų sistemų globalizacijos ir integracijos ši krizė plinta pasaulyje žymiai sparčiau, negu kada nors iki šiol.
Kodėl tai paveiks viso likusio pasaulio ekonomiką? Paprasčiausiai todėl, kad JAV ekonomikos dalis viso pasaulio BVP – didžiulė – 25 procentai. Kodėl, kaip kai kas mano, laukiamo ekonomikos nuosmukio JAV negali kompensuoti “naujųjų ekonomikos galios centrų” – Kinijos ir Indijos – vidaus vartojimo plėtra? Todėl, kad šių dviejų šalių, turinčių, kartu paėmus, apie 2,5 milijardo gyventojų (apie 40% viso pasaulio gyventojų ir aštuonis kartus daugiau, negu JAV) vidaus vartojimas yra vis dar net šešis kartus mažesnis už JAV.
JAV ekonomikos nuosmukis neabejotinai turės neigiamą įtaką viso likusio pasaulio ekonomikos plėtrai ir veiks ją bent trimis poveikio mechanizmais (pasak ekonomisto S.Roacho iš Morgan Stanley): tiesioginiais ir netiesioginiais užsienio prekybos sąryšiais, finansų rinkų ir kapitalo judėjimo sąveikomis bei greitu informacijos plitimu. Be to, JAV doleris – vis dar rezervinė centrinių bankų ir, nemaža dalimi, atsiskaitymo už energetinius išteklius valiuta. Dolerio vertės kritimas praėjusiais metais ir tikėtini tolesni reikšmingi jo kurso svyravimai kelia papildomų rūpesčių įmonėms ir šalims, investuojančiomis šia valiuta bei priklausomomis nuo eksporto, ypač į JAV, rinkų.
Su JAV ekonomika visais minėtais kanalais tampriai susijusi ir Europos Sąjunga. Be to, kai kuriose ES šalyse yra savų problemų. Ypač sparčiai augusių būsto kainų kritimas ir reikšmingas ekonomikos plėtros tempų sulėtėjimas prognozuojamas kelioms senbūvėms, pvz., D.Britanijai. Airijai ir Ispanijai taip pat ir kai kurioms naujosioms ES narėms, tarp jų ir Baltijos šalims. Taigi, dėl vidinių ekonomikos plėtros lėtėjimo tendencijų bei JAV ekonomikos nuosmukio ES ekonomikos plėtra šiais metais gali tesiekti 1,5%, o tai – beveik dvigubai mažiau, nei pernai.
Kaip visa tai paveiks Lietuvos ekonomiką ir finansus? Tikrai sulėtės eksporto plėtra. Bus labai gerai, jei šiemet ji pasieks 10% (neskaičiuojant “Mažeikių naftos” įtakos). Tai būtų beveik trigubai mažiau, nei per devynis 2007 metų mėnesius, kuomet eksportas išaugo 29 procentais. Kadangi į Lietuvos finansų rinkas jau kurį laiką labai retai beužsuka užsienio investuotojai, nebus kam iš jų pasitraukti. Naujų tiesioginių užsienio investicijų taip pat nesumažės, nes jų ir taip beveik nėra. Reikia tikėtis, kad iš šalies nesitrauks ilgam laikui atėję užsienio investuotojai.
Gerai, kad turime vieną beveik garanatuotą šalies ūkio finansavimo šaltinį – ES paramos fondų lėšas – būtina maksimaliai jomis pasinaudoti. Reikia viltis, kad planuotos biudžeto pajamos šiemet bus surinktos, tačiau vargu ar kas nors gali būti tuo tikras. Svarbiausias privataus sektoriaus ir, tuo pačiu, ekonomikos plėtros finansavimo šaltinis – naujos komercinių bankų paskolos. Tiek jų augimo tempai, tiek palūkanų normos (bent jau VILIBOR – tikrai) didžiąja dalimi priklauso nuo pačių bankų valios ir rizikos valdymo principų. Taigi, finansų krizės Lietuvoje šiemet tikriausiai pavyks išvengti, tačiau vien dėl to, kad užsienio investicijų prasme esame užpelkis, o šalyje veikiantys komerciniai bankai patys patirtų didelių nuostolių, jei smarkiai sumažintų kreditavimo tempus.
Tiesa, būsto rinka lieka sustingusi ir tai nežada nieko gero šalies ekonomikai . Beje, ar tai, kas kelis metus vyko Lietuvos būsto paskolų ir paties būsto rinkoje bent dalinai neprimena JAV būsto paskolų, nuo kurių ir prasidėjo ši krizė JAV, istorijos? Gerai, kad bankai Lietuvoje bent jau prisiėmė kredito riziką, kitaip jau dabar situacija būtų prasta ir vietoje rekordinių pernykščių pelnų kai kuriems bankams reikėtų skaičiuoti nuostolius.
Gairės investuotojams
Kaip elgtis investuotojams, suprantama, yra jų pačių reikalas. Tačiau, priimant sprendimus, galbūt verta atsižvelgti į štai ką:
1. Krizė arba bent jau neapibrėžtumas pasaulio finansų rinkose tikriausiai tęsis dar bent kelis mėnesius, kol tiksliau paaiškės (ir bus nurašyta) didžioji dalis nuostolių finansų sektoriuje JAV ir kai kuriose kitose šalyse bei paaiškės konkretesnės ekonomikos plėtros perspektyvos JAV ir kituose pagrindiniuose pasaulio regionuose.
2. Ekonomikos plėtros tempai lėtės daugelyje šalių, ypač – priklausančiose nuo tiesioginio ar netiesioginio prekių ir paslaugų eksporto į JAV, išorinių trumpalaikio finansavimo šaltinių ir turinčiose didelius einamosios sąskaitos bei biudžeto deficitus.
3. Per šį laikotarpį, matyt, akcijų biržose bus reikšmingi akcijų kainų svyravimai (labiausiai tikėtina vyraujanti kryptis – žemyn), iš kurių galima daug uždirbti, tačiau eiliniams investuotojams to tikėtis neverta.
4. Norint investuoti į akcijas, patartina rinktis profesionalius investicijų fondų valdytojus, kurių atlygis didžiąja dalimi priklauso nuo investavimo rezultatų.
5. Akcijų rinkose visuomet, o ypač dabar rizikinga investuoti skolintas lėšas.
Taigi, visų investuotojų laukia neramūs, tačiau įdomūs metai.