Š.m. balandžio 22d. nuo penkių mano sąskaitų, esančių trijuose skirtinguose bankuose, buvo nurašyta vienoda suma – 332 litai, viso daugiau kaip  1600 litų. Naudojimasis buvo apribotas ir dar viena – šeštąja – sąskaita, kurioje buvo kelių dešimčių tūkstančių litų kredito limitas ir kuria ketinau pasinaudoti būtent tą dieną. Suprantama, nebegalėjau ir dėl to patyriau nuostolių.

Paaiškėjo, kad taip antstolės Virginijos Meškauskienės kontora vykdo išieškojimą laiku nesumokėtos 75 litų man skirtos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jokio pranešimo (ir raginimo sumokėti) apie tokius antstolių ketinimus ir veiksmus negavau. Be to, didžiąją dalį baudos (50 litų) sumokėjau laiku. Darydamas pavedimą, dėl baudos dydžio suklydau – likau skolingas 25 litus. Tačiau vis tiek to, ką ši antstolių kontora, galbūt ir bankai, darė mano atžvilgiu kitaip kaip vagyste, neteisėtu įsiveržimu į mano pivačius finansus ir pasipelnymu pavadinti negaliu.

Sugaišau visą dieną  aiškindamasis kodėl, nieko man apie tai nepranešus, “švarinamos” mano sąskaitos. Pakalbėjau su Policijos eismo priežiūros tarnybos darbuotoja, Teisingumo ministerijos atstove, banko tarnautoju, dviem pašto kurjerio įmonės darbuotojomis ir su trimis antstolių kontoros atstovais. Kiek sumokėsiu telekomunikacijų bendrovėms už visus šiuos pokalbius – kol kas nežinau.

Įsitikinau, kad Eismo priežiūros tarnyba informaciją apie baudas tvarko apgailėtinai atmestinai ir dirba ne piliečių, kurių lėšomis yra išlaikoma, o privačios antstolių kontoros labui. Nors didžiąją dalį baudos sumokėjau laiku, tarnyba ne tik kad su manimi nesusisiekė ir nepriminė, kad likau skolingas 25 litus. Ji nusiuntė išieškojimo reikalavimą antstoliams visai baudos sumai. Pokalbio telefonu metu šios tarnybos darbuotoja šiaip ne taip kompiuteryje surado įrašą, kad 50 litų aš sumokėjau laiku ir tada jau pasisiūlė nusiųsti antstoliams pranešimą, kad išieškojimas būtų vykdomas tik dėl 25 litų. Paprašiau tokio pranešimo nesiųsti, nes norėjau pakalbėti su jos vadove ir sužinoti ką ji mano apie tokį savo padalinio darbą, tačiau nurodytu telefonu kelias valandas niekas neatsiliepė.

Teisingumo ministerijos darbuotoja nurodė teisės aktą, kuris reglamentuoja antstolių veiklą  ir paaiškino į kokį teismą turiu kreiptis, jeigu nuspręsiu taip elgtis. Perskaitęs nurodytą dokumentą – Civilinio proceso kodekso 689 straipsnį – susidariau įspūdį, kad antstoliai ir visi trys komerciniai bankai grubiai jį pažeidė. Minėtą dokumentą pridedu šio teksto pabaigoje.

Banko tarnautojas paaiškino, kad nuo visų sąskaitų pinigus nurodė nurašyti antstoliai, o jie tik vykdo šiuos nurodymus. Tačiau, atrodo, kad ne tik šis, bet ir kiti du bankai tėra akli antstolių valios vykdytojai ir, mano manymu, taip pat pažeidžia minėto Kodekso reikalavimus. Gal ir neatsitiktinai, nes vienas iš bankų už antstolių pavedimo įvykdymą nuo mano sąskaitos nusirašė 4 litus, o už tai, kad antstoliai vėliau į tą pačią sąskaitą grąžino 332 litus – dar daugiau kaip litą. Kitas bankas, kuriame pinigai buvo nurašyti, o vėliau grąžinti į dvi sąskaitas, taip pat nuskaičiavo kelis litus. Kuo daugiau operacijų – tuo daugiau pajamų, argi ne taip? Kas ten bankuose skaitys tuos kodeksus? Nors, manau, tai yra privaloma.

Privati pašto paslaugų  UAB „Megatomas“, kuri privalėjo pristatyti registruotą antstolių laišką su raginimu sumokėti 332 litus, apie jį pašto dėžutėje nepaliko jokio pranešimo. Bendrovės darbuotoja, kuri neva bandė įteikti man laišką balandžio pradžioje, bandė teisintis, kad namuose nieko nerado, kad visko pasitaiko, kad pranešimą ji gal ir paliko, tačiau galbūt jis pasimetė su reklamomis. Jokio pranešimo ji nepaliko – tai telefonu patvirtino patys antstoliai. Ar ji iš viso buvo atvykusi prie mano namų – nežinau ir neketinu aiškintis. Nuolat gaunu laiškus ir siuntas iš Lietuvos ir kitų šalių, kuriuos jau dešimt metų tuo pačiu adresu sėkmingai pristato – arba palieka pranešimus apie juos – Lietuvos paštas. Per šiuos dešimt metų nedingo nei viena siunta.

Tačiau įdomiausi pokalbiai vyko su svarbiausios šios verslo grandinės dalies – antstolių kontoros – darbuotojais. Vienas jų paaiškino, kad  toks pinigų nurašymas yra teisėtas, į keturias sąskaitas jie pinigus neva jau grąžinę, o jeigu aš kuo nors nepatenkintas, galiu kreiptis į atitinkamas institucijas. Kiti darbuotojai kalbėjo kiek pagarbiau ir vienas jų net pasiūlė paskambinti antstolei ir tartis su ja dėl susitikimo, kai ji grįš iš atostogų. Kokia garbė! Bekalbant su dar vienu darbuotoju, jis pasakė, kad iš Eismo priežiūros tarnybos ką tik gautas pranešimas faksu, jog aš skolingas viso labo 25 litus. Kodėl, juk prašiau neskubėti siųsti tokio pranešimo, o antstoliai neva viską darė “teisėtai”? Jis net pasakė, kad gali pervesti man dalį lėšų už (50 litų) išieškojimą.

Padėkojau ir atsisakiau, nes pasidarė be galo įdomu, kaip ši istorija klostysis toliau ir kaip ją pakomentuos visi jos dalyviai bei jų veiklą prižiūrinčios valstybinės institucijos. Juk nenormalu, kad už 25 litų skolą be jokių skrupulų nurašoma daugiau kaip 1600 litų ir apribojamas naudojimasis kelių dešimčių tūkstančių litų dydžio kredito linija. Lyg jau nurašytų pinigų būtų negana. Bankai smagiai nurašinėja sumas po kelis kartus, nors privalo matyti, kad išieškoma suma – 332 litai. O aš, visiškai neinformuotas apie tai, kas daroma su mano pinigais, moku už visas šias absurdiškas bankines operacijas ir netenku galimybių naudotis daugiau kaip šimtu kartų už išieškomą sumą didesne kredito linija!

Kažin kaip šią istoriją  ir policijos, Eismo priežiūros tarnybos bei bankų veiksmus vertina Teisingumo ministras, Vidaus reikalų ministras, Lietuvos Bankų asociacijos prezidentas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Seimo kontrolieriai, STT, FNTT ir vartotojų teisių gynimo organizacijos? Be abejo, būtų įdomu sužinoti ir antstolės V.Meškauskienės nuomonę. Atsakymo siųsti registruotu paštu nebūtina, nes vėl pasimes. Galima ir elektroniniu būdu. Skambučio iš tokios svarbios institucijos vadovės tikėtis net nedrįstu.

O gal po visų šių  neteisėtų ir aplaidžių valstybinių bei privačių institucijų veiksmų aš dar būsiu įtrauktas į piktybinių skolininkų sąrašą ir man bus apribotos galimybės naudotis kokiomis nors paslaugomis? Ar antstolė kur nors pateikė informaciją apie “piktybiškai” skolų nemokantį pilietį S.Jakeliūną?

Nesu teisininkas, galiu klysti, tačiau skaityti lyg ir moku. Kaip suprantu, pagal Civilinio proceso kodekso 689 straipsnį, išsiuntus man pirminį raginimą sumokėti 332 litus ir man to nepadarius, mano atžvilgiu turėjo būti įvykdyti trys vienas po kito sekę veiksmai. Pirma, patikrinta ar  kurioje nors mano sąskaitoje yra pakankamai pinigų, antra,  apribotas jų naudojimasis išieškomos sumos dydžiu (332 litai) ir, pagaliau, trečia, atskirai man apie tai pranešus, areštuota ir nurašyta išieškoma suma (vieną kartą, o ne penkis ar daugiau).

Kodekso straipsnio 4 dalyje minimo pranešimo – dar vieno, neskaitant pirminio antstolių raginimo, kuris kažkur pasimetė – taip pat negavau. Taip turėjo būti pradėtas vykdyti trečiasis veiksmas. Nepastebėjau ir jokio pirminio naudojimosi lėšomis apribojimo, minimo 2 straipsnio dalyje ir kuris turėjo būti atliktas antruoju veiksmu. Koks pavydėtinas antstolių darbo “efektyvumas”! Iš karto einama prie svarbiausios trečiojo etapo dalies – pinigų nurašymo. Ir dėl visa ko nurašoma kelis kartus didesnė suma. Pralenkia visus Kodekso reikalavimus, arba bent jau mano supratimą apie juos.

Banke man apie šią antstolių kontorą pagarbiu tonu buvo pasakyta, kad ji dirba – siunčia nurodymus bankams – elektroniniu būdu. Įdomu, kodėl elektroniniu būdu ji nepabandė susisiekti su manimi? Visiems kitiems tai dažniausiai pavyksta. Vienaip ar kitaip, antstolių darbo “efektyvumo” nėra ko lyginti su valdiška kelių policija. Koks procesų greitis! Tačiau gal tai dvi viena kitą papildančios to paties verslo dalys? Panašu į kažkokį sindikatą. Man toks įspūdis susidarė. O jums? Viena – valstybinė kontora – lėta ir aplaidi, teikia informaciją kitai – privačiai, dirbančiai greitai ir agresyviai. Na, o bankai, kaip visada, tarpinikauja. Už komisą, žinoma. Nedrįstu net galvoti, kad „komisą“ gauna ir kas nors Eismo priežiūros tarnyboje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnis. Piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštas

1. Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

2. Bankas, kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko piniginių lėšų išmokėjimą  tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsdami informuoja antstolį. Jeigu per penkias dienas nuo informacijos apie skolininko turimas pinigines lėšas išsiuntimo antstoliui dienos kredito įstaiga ar kiti asmenys negauna šio straipsnio 4 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti skolininko lėšas, visi lėšų išmokėjimo apribojimai panaikinami.

3. Antstolis, nustatęs, kad bendra surastų skolininkui priklausančių  piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo patvarkymu panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą ir šį patvarkymą išsiųsti atitinkamai banko ar kredito įstaigai.

4. Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą  įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkyme nurodoma:

1) piniginių lėšų arešto pagrindas;

2) kredito įstaigos ar kito asmens pavadinimas;

3) areštuotų piniginių lėšų suma;

4) antstolio depozitinės sąskaitos rekvizitai;

5) antstolio veiksmų apskundimo tvarka.

5. Jeigu skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšos nurašomos šia eile:

1) pirmąja eile nurašomos lėšos išieškoti išlaikymui ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, ar gyvybės atėmimu;

2) antrąja eile nurašomos lėšos patenkinti darbuotojų reikalavimams, atsirandantiems dėl darbo teisinių santykių.

6. Kredito įstaiga ar kitas asmuo saugo areštuotas pinigines lėšas iki antstolio atskiro patvarkymo. Antstolio patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.